Vienas iš garsiausių šiuolaikinių laikų incidentų, susijusių su NSO pasirodymu mūsų planetos danguje, laikomas įvykis, nutikęs Auroros miestelyje (Teksaso valstija, JAV). Ši istorija nutiko 1897-ųjų m. balandžio 17 d. Tuo metu miestelyje gyveno apie 3 tūkstančiai gyventojų.
1897-ais metais laikraščiuose dažnai pasirodydavo pranešimai apie nežinomos kilmės į cigarus panašius skraidančius aparatus kurie pasirodydavo danguje virš Europos ir Šiaurės Amerikos, kurį laiką skraidydavo, po to be pėdsakų išnykdavo. Šie pranešimai sukeldavo didžiulį skaitytojų susidomėjimą, nes prasidėjo pramoninės revoliucijos metas, žmonės laukė nepaprastų mokslininkų ir konstruktorių kūrinių.
1897-ųjų m. balandžio 19 d. vietiniame laikraštyje „Dalias Morning News“ buvo išspausdintas straipsnis apie incidentą, įvykusį Auroros miestelyje. Jį parašė vietinis gyventojas ir neetatinis korespondentas S.Heidenas. Pateikiamas pilnas straipsnis padės susidaryti nuomonę apie šį nepaprastą įvykį.
„1897-ųjų metų balandžio 17 d. apie 6 valandą ryte mėgstantys anksti atsikelti Auroros miesto gyventojai buvo sukrėsti, pamatę danguje nežinomą skraidantį aparatą, kuris lėtai skrido virš miesto. Į cigarą panašus aparatas skrido šiaurės kryptimi, nedideliame aukštyje, žymiai mažesniame, nei paprastai skrenda dirižabliai.
Panašu, kad buvo sugedę kai kurie skraidančio aparato mechanizmai, nes pats aparatas skrido nedideliu, maždaug 20-30 km/h greičiu. Viso skrydžio metu aparatas leidosi vis žemiau. Visiems buvo aišku, kad yra gedimas. Skraidantis aparatas praskrido virš centrinės aikštės ir lėtai nuskrido link šiaurinio miesto pakraščio. Ten jis atsitrenkė į vėjo malūną, kuris buvo pastatytas teisėjo Proktoro sklype. Po susidūrimo su malūnu skraidantis aparatas subyrėjo į daugybę dalių, po to pasigirdo kurtinantis sprogimas. Šis sprogimas sugriovė ir patį malūną. Skraidančio aparato dalys buvo išmėtytos kelių akrų plote, jos suniokojo nuostabų pono Proktoro sodą. Skraidančiame aparate buvo tik vienas pilotas. Sprogimas sumaitojo jo kūną“.
Katastrofos vietoje atsidūrė ryšių karininkas T.Vimsas iš netoliese esančio Fort Vorto miesto. Jis, apžiūrėjęs piloto kūną, paskelbė: Tai – marsietis“. Įdomu tai, kad kituose JAV leidžiamuose laikraščiuose šis incidentas net nebuvo paminėtas. Auroros miestelio gyventojai parodė deramą pagarbą marsiečio palaikams ir juos palaidojo vietinėse kapinėse, prisilaikant visų krikščioniškų tradicijų.
Prieš šį incidentą Auroros miestelį buvo užklupusios įvairios nelaimės, tačiau jos su anomaliais reiškiniais visiškai nesusijusios. Didelę medvilnės derliaus dalį sunaikino medvilninis straubliukas. Po to vakarinėje miesto dalyje kilo didžiulis gaisras, kuris sunaikino visą miesto kvartalą ir pareikalavo kelių dešimčių žmonių gyvybių. Lyg to būtų dar maža, Auroroje ir jos apylinkėse kilo šiltinės epidemija, pražudžiusi apie tūkstantį žmonių.
Tuo metu netoli Auroros buvo tiesiamas geležinkelis. Buvo planuojama nutiesti atšaką iki miesto, tačiau dėl šių incidentų šis planas nebuvo įvykdytas. Pasakojama, kad laikraštyje „Dalias Morning News“ išspausdinto straipsnio autorius Heidenas norėjo atkreipti dėmesį į mažo miestelio problemas. Be to, šis vyras buvo žinomas kaip didelis pokštininkas.
Pirminė katastrofos analizė
Tačiau paaiškėjo keletas su incidentu susijusių detalių, kurios neleidžia ufologams nekreipti dėmesio į šį įvykį. Auroros miesto archyve išliko dokumentai, kuriuose yra nuoroda į kapą vietinėse kapinėse, kuriame palaidotas nežinomas žmogus. Į kapą buvo sudėtos ir skraidančio aparato nuolaužos.
Kitą dieną po katastrofos į Aurorą atvyko kariškiai, kurie turėjo užduotį surinkti skraidančio aparato nuolaužas. Tačiau šį darbą jau buvo pradėję teisėjo Proktoro darbininkai, kurie aparato nuolaužas sumetė į apleistą šulinį šalia sugriauto malūno. Ant vienos didelės nuolaužos buvo matyti kažkokie užrašai, atlikti nežinomais hieroglifais. Šiuos hieroglifus specialistai ilgai ir atkakliai bandė iššifruoti, tačiau to padaryti nepavyko.
Praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje buvo aptikti vieno keliautojo užrašai, kuris kaip tik 1897-ais metais buvo užsukęs į Aurorą ir aprašė kai kurias paieškų katastrofos vietoje detales. Jis rašė, kad pagal sulamdytas ir apdegusias skraidančio aparato detales buvo labai sunku nustatyti šio aparato dydį ir galingumą. Patys metalo gabalai priminė aliuminio ir sidabro lydinį. Nepavyko netgi apytikriai nustatyti šio aparato variklių galingumo. Specialistai teigė, kad šis skraidantis aparatas turėjo sverti keletą tonų.
Dabartinė katastrofos analizė
XX amžiaus 7-ame dešimtmetyje susidomėjimas Auroros miestelyje įvykusia katastrofa vėl atgijo. Vietinės televizijos archyvuose ir šiandien saugomi vaizdo įrašai su šio miestelio gyventojais Mere Evans ir Carliu Stefensu. Tuo metu, kai įvyko katastrofa, Merė buvo 15-os metų amžiaus, o Čarlis – 10-ies. Merė pasakojo, kad anksti ryte danguje praskrido didžiulis aparatas (ji pati jo nematė, tik draugai tiksliai nupasakojo, kaip jis atrodė). Po to ji išgirdo sprogimą ir išbėgo į kiemą. Jos tėvas kaip tik ruošėsi keliauti link malūno padėti gesinti prasidėjusį gaisrą. Merė norėjo bėgti kartu su tėvu, tačiau šis griežtai įsakė likti namuose ir niekur nesikišti.
Čarliui pasisekė žymiai labiau. Jis su malonumu pasakojo televizijos reporteriui, kaip didžiulis skraidantis aparatas, skleisdamas dūmus, priartėjo prie miesto. Po to berniuko tėvas liepė jam palesinti paukščius paukštidėje, todėl Čarlis nematė kaip skraidantis aparatas atsitrenkė į malūną. Berniukas tik vėliau nubėgo prie griuvėsių ir pats matė skraidančio aparato metalines nuolaužas.
Būtina pranešti, kad nuo 1970-ųjų metų JAV televizijoje buvo atliktas ne vienas išsamus šio incidento tyrimas. Nuo to laiko, kai įvyko pasakojama istorija, Auroros miestas pasikeitė labai nedaug. Labai įdomu tai, kad miesto gatvės išklotos plokštėmis, kokiomis klojami pakilimo-nusileidimo takai aerodromuose.
Ufologų susidomėjimą skatina tai, kad valdžia neleido mokslininkams atlikti katastrofą patyrusio piloto ekshumacijos, t.y. iškasti kapą, kuriame, pagal dokumentus, palaidoti piloto palaikai. Anksčiau ant kapo buvo lentelė „Nežinomo žmogaus kapas“. Praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje mokslininkai ne kartą užfiksavo, kad iš po žemių sklinda magnetinės bangos, nes į kapą su piloto palaikais buvo įdėta keletas skraidančio aparato nuolaužų.
Mokslininkų grupė JAV vyriausybei išsiuntė oficialų prašymą leisti atlikti palaikų ekshumaciją mokslo tikslais. Tačiau buvo gautas kategoriškas atsakymas, mokslininkams netgi buvo uždrausta artintis prie kapo. Tuo metu nuo kapo dingo ir minėta lentelė. Vėliau specialistai nebeaptiko jokių spindulių, sklindančių iš po žemės. Atrodo, kad šioje vietoje kažkas jau pasidarbavo.
Šaltinis Mįslės ir Faktai