Kas nutiktų, jei išsiveržtų Jeloustouno superugnikalnis?

Po nedidelio žemės drebėjimo iš Jeloustono nacionalinio parko JAV masiškai bėgantys bizonai internautams ir pasaulio žiniasklaidai sukėlė susirūpinimą, kad superugnikalnis gali išsiveržti. Kokių padarinių Jeloustono superugnikalnio išsiveržimas turėtų žmonijai ir ar pavojus realus?

Paskutinį kartą ugnikalnio išsiveržimas įvyko prieš 640 tūkst. metų. Jeloustouno superugnikalnis aktyvus nuolat, o jo didžiausi išsiveržimai įvyksta kas 600 – 800 tūkst. metų. Per visą istoriją buvo trys pražūtingi jo išsiveržimai: prieš 2 mln. metų, prieš 1,3 mln. ir prieš 640 tūkst. metų.

Kaip tinklaraštyje http://modernsurvivalblog.com rašo Kenas Jorgustinas, JAV Vašingtono valstijoje esančio Šventos Elenos (angl. vadinamas St. Helen) ugnikalnio išsiveržimas, kurio metu 1980 m. žuvo 57 žmonės ir buvo sugriauta 250 namų, tėra menkniekis, palyginus su tuo, kokios pasekmės būtų išsiveržus Jeloustouno ugnikalniui.

Jeloustouno ugnikalnis būtų 10 tūkst. kartų galingesnis, nei Šventosios Elenos, o ugnikalnio nuniokotos teritorijos dydis apimtų Šiaurės Amerikos ar Europos dydžio zoną. Išsiveržus ugnikalniui viskas 500 mylių atstumu būtų visiškai sunaikinta.

Pasak K.Jorgustino, vien Jeloustouno superugnikalnio pelenai apimtų zoną nuo šimtų metrų šalia ugnikalnio iki dešimčių centimetrų toliau nuo jo tūkstančių kilometrų spinduliu.

Pelenai keliautų aplink Žemės rutulį ir mėnesius sugertų saulės šviesą, todėl žmoniją užkluptų kelerius metus truksianti žiema. Temperatūra Žemėje nukristų iki 20 laipsnių Celcijaus ir įsivyrautų mini ledynmetis, per kurį išmirtų 75 proc. gyvų organizmų rūšių, būtų suniokotas pasaulio žemės ūkis, kiltų grėsmė žmonijos išlikimui. Superugnikalnio išsiveržimas taip pat lemtų ir ekonominę katastrofą.

Jei išsiveržimas prasidėtų dabar, tai, pagal paskaičiavimus, per pirmąsias minutes žūtų apie 200 tūkstančių žmonių. Žemės drebėjimai ir sprogimo sukeltas cunamis nusineštų dešimtis milijonų gyvybių. Kitų žmonių mirties priežastis bus apsinuodijimas. Juk krituliai bus ypač nuodingi. Praeis 2-3 savaitės, pelenų ir suodžių debesys kirs Atlanto ir Ramųjį vandenynus, o po mėnesio uždengs Saulę visoje Žemėje.

Žodis “pelenai” tik skamba nekaltai, o iš tiesų tai yra nepaprastai pavojingas daiktas. Pelenų dalelės tokios smulkios, kad nuo jų neapsaugo nei respiratoriai, nei tuo labiau marlės raiščiai. Patekusios į plaučius pelenų dalelės susimaišo su drėgme, sukietėja ir susidaro cementas.

Ne mažesnį pavojų sukelia ir taip vadinama piroklastinė banga. Tai virš 400°C įkaitusios lavos srautai, kurie burbuliuos aplink išsiveržimo epicentrą 10 tūkstančių kv. km. teritorijoje. Ši banga kils, kai susilpnės aukštai į atmosferą stumiamos lavos spaudimas ir dalis šio stulpo nukris apylinkėse.

Mokslininkai kilus sąmyšiui dėl bizonų bėgimo ramino, kad išsigandę interneto vartotojai neturi jokio pagrindo panikai.

Jeloustono nacionalinio parko atstovas spaudai Alas Nashas teigia, kad jokie ženklai nerodo, jog ugnikalnis galėtų išsiveržti artimiausiu laiku. Jis aiškina, kad kasmet šiame regione įvyksta 1 000 – 3 000 nedidelių žemės drebėjimų, todėl dar vienas žemės drebėjimas nėra rodiklis, kad ugnikalnis rengiasi išsiveržimui.

Komentuok su Facebook paskyra: