Santorino ugnikalnis bunda

Graikijai priklausanti Santorino sala pagrįstai laikoma viena iš puikiausių vietų poilsiui – gražūs ir jaukūs paplūdimiai, draugiški vietiniai gyventojai, nuostabaus grožio ugnikalnis…

Santorino ugnikalnis – dėmesio vertas objektas. Pastarąjį kartą salos gyventojams apie save priminė 1956-ųjų metų liepos mėnesį. Ugnikalnio išsiveržimas sukėlė stiprų žemės drebėjimą ir 17 m aukščio bangą jūroje. Žuvo 48 žmonės. Daugelis žmonių, išsigandę stichijos, paliko salą. Tačiau ugnikalnis nurimo, gyvenimas saloje tęsiasi toliau.

Pačioje Antrojo pasaulinio karo pradžioje italų divizijos pradėjo išsilaipinimą Graikijos salose. Jų veiksmus palaikė vokiečių povandeniniai laivai. Yra pasakojama legenda, kad grupė povandeninių laivų priartėjo prie Santorino salos. Tuo metu netikėtai atgijo ugnikalnis, kuris „paleido salvę“ į užpuolikus ir netgi apgadino keletą laivų. Vokiečiai visiškai pasimetė šioje situacijoje ir pagalvojo, kad tai rusai prieš juos panaudojo kažkokį slaptą ginklą. Tačiau tuo metu Graikijoje nebuvo jokių rusų karinių bazių, juo labiau – su slaptu ginklu.

Nors po Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo ne taip jau daug laiko, tačiau dabar sunku pasakyti ar tai buvo tiesa, ar tik graži legenda. Tiesa, vietiniai gyventojai patvirtins, kad tai yra tikra tiesa, o ugnikalnis juos iš tikrųjų saugojo nuo priešų.

Savo charakterį Santorino ugnikalnis žmonėms pademonstravo prie 3600 metų, kai nuo Žemės paviršiaus buvo ištrinta Mino civilizacija, kuri keletą tūkstantmečių sėkmingai vystėsi Kretos saloje. Dėl ugnikalnio išsiveržimo kilęs cunamis 110-ies km atstumą tarp Santorino ir Kretos įveikė per keletą minučių bei nuplovė viską, kas buvo ant salos paviršiaus.

Nelabai seniai istorikai tiesiogiai susiejo šį išsiveržimą su viena iš Biblijoje aprašyta bausme: „Mozė ištiesė savo ranką į dangų, ir Egiptą apgaubė tamsa, kuri neišsisklaidė tris dienas; žmonės nematė vienas kito, ir niekas nepakilo iš savo vietos tris dienas“. Gali būti, kad tai Santorino ugnikalnio pelenai pasiekė Egiptą ir kelioms paroms aptemdė dangų.

Tyrinėtojų nuomone, būtent prieš 12 tūkstančių metų įvykęs Santorino ugnikalnio išsiveržimas sunaikino Atlantidą. Žinoma, jei tvirtai tikėti hipoteze, kad legendinė valstybė tikrai egzistavo Viduržemio jūroje.

Antroji apokalipsė

Gali kilti klausimas, kodėl tiek daug pasakojama apie seną ir jau nurimusį ugnikalnį? Tam yra priežastis. Nelabai seniai davikliai, įrengti tiesiogiai ugnikalnyje, parodė, kad Santorino ugnikalnio aktyvumas gana ženkliai padidėjo. Tyrinėtojai teigia, kad po ugnikalniu susikaupė apie 14 milijonų kub.m. magmos. Tai reiškia, kad ugnikalnis bunda!

Ugnikalnis, kuris vos per keletą minučių nuo Žemės paviršiaus nušlavė dvejas civilizacijas, vėl norti priminti apie save. Geofizikas Džordžis Endrius Niumanas taip teigia: „Mes negalime tvirtai teigti, kad Santorinas nebeišsiveržs. Kiekvienas ugnikalnis yra ypatingas, todėl mes negalime Santorinui pritaikyti savo žinių apie kitus ugnikalnius“. Kadangi jau ugnikalnis buvo ne kartą išsiveržęs, tai galima visko tikėtis. Ar ramios Viduržemio jūros pakrantės nelaukia Atlantidos likimas?

Komentuok su Facebook paskyra: