Vienoje vaikystės pasakoje viena nuostabi princesė mokėjo verkti brangakmeniais ir taip labai stebino bei džiugino savo artimuosius. Tačiau realus gyvenimas kartais pasirodo esąs dar labiau netikėtas ir baisesnis už bet kokią pasaką…
1996-ųjų metų pavasarį 12-metei Libano moksleivei Chasnai Mochamed Meselmani nutiko kažkas neįtikėtina – vienos pamokos metu mergaitė pajuto, kad jos akyse atsirado kažkoks didelis ir tvirtas daiktas, visiškai nepanašus į įprastą krislelį. Kai į moksleivės delną pagaliau iškrito permatomas gabaliukas, labai primenantis stiklo šukelę, Chasna puolė į paniką ir vakare apie viską papasakojo savo tėvams bei pateikė „įrodymą“. Susijaudinęs tėvas nedelsiant mergaitę nuvežė pas oftalmologą, tačiau gydytojas tik skėstelėjo rankomis – kur matyta, kad vaikai verktų krištolo gabaliukais?
Per kitus 9 mėnesius iš Chasnos akių kiekvieną dieną iškrisdavo šešiabriauniai ne mažiau 1 cm dydžio kristalai, tokie kieti ir aštrūs, kad jais nesunku buvo įsipjauti. Kad ir kaip būtų keista, tačiau mergaitė nejausdavo jokio skausmo. Dar daugiau, ji tvirtino, kad krištolo ašaros – tai „baltojo riterio“ Maitrėjos, budistų Mesijaus, dovana. Mergaitė pasakojo, kad šis riteris ją ne kartą buvo aplankęs ir pasakė, kad ji tokiomis „ašaromis“ verks tol, kol to norės Dievas.
Nepaprastą moksleivę ėmė tirti amerikiečių ligoninės Beirute medikai, tačiau ir po pačių įvairiausių laboratorinių tyrimų jie negalėjo paaiškinti, kodėl mergaitė verkia permatomais akmenėliais. Chasna ir jos „ašaros“ buvo ne kartą nufilmuotos, per televiziją buvo parodytas pats kristalų iš akių išsiskyrimo procesas, internete netgi atsirado puslapis, skirtas unikaliajai moksleivei… Tačiau pakako vienam Libano laikraščiui neatsargiai pareikšti, kad „krištolinės“ Cahsnos ašaros yra falsifikatas, ir įsižeidusi Meselmani šeima nustojo bendrauti su spauda. Pikti liežuviai pasakojo, kad Libano valdžia „dievo išrinktosios“ mergaitės tėvui pasiūlė labai solidų atlygį už tai, kad istorija su krištolo ašaromis būtų greičiau užmiršta… Vienaip ar kitaip, tačiau jau keliolika metų apie Chasną ir jos nepaprastas „ašaras“ nėra jokių žinių.
„Stiklinė“ mergaitė
Istorija su Chasna nėra vienintelė, žinoma dabartinei medicinai. Yra dar labiau šokiruojančių atsitikimų. Pavyzdžiui, 2006-ųjų metų sausio mėnesį 12-metei Saritai Bistai iš Nepalo netikėtai ant galvos atsirado keistas niežtintis gumbas. Užteko mergaitei pakasyti, gumbas ėmė kraujuoti ir iš jos išlindo aštraus stiklo gabaliukas.
Galima buvo pagalvoti, kad mergaitė paprasčiausiai buvo susižeidusi stiklo šuke ir to nepastebėjo, tačiau nuo to laiko net 4 cm ilgio trikampio formos stikliukai iš Saritos galvos ėmė atsirasti labai dažnai – kartais net 12 tokių gabaliukų per parą. Įdomu tai, kad prieš išlendant eiliniam stiklo gabaliukui iš galvos, mergaitė trumpam laikui netekdavo sąmonės ir nejausdavo jokio skausmo. Po to, kai kristalas išeidavo į išorę, atsiradusi žaizdelė kraujuodavo labai neilgai, o po to labai greitai ir be jokių pėdsakų užgydavo – netgi be jokių antiseptikų vartojimo.
Per trejus metus iš mergaitės galvos išlindo daugiau nei 130 stiklo gabaliukų. Suglumę medikai ir Nepalo Mokslų akademijos specialistai tik gūžčiojo pečiais ir kraipė galvas, niekaip negalėdami paaiškinti šio nepaprasto fenomeno. Buvo atlikta daugybė tyrimų, tačiau jie parodė, kad mergaitė yra visiškai sveika. Kūno skenavimas parodė, kad stiklo gabaliukai susidaro tiesiai po oda. Tačiau kaip tai atsitinka – iki šiol tebėra mįslė.
Kaip ji akių taip nesusibraižo,nesusižeidžia? Įdomiai čia kažkaip…