Radiacijos eksperimentai su JAV piliečiais

Nuo vadinamojo atominio amžiaus pradžios 1940-aisias iki 1970-ųjų atominės energijos komisija kartu su kitomis valstybinėmis institucijomis atliko dešimtis įvairiausių testų daugelyje vietų su nieko neįtariančiais asmenimis. Testais siekta  išsiaiškinti radiacijos poveikį žmogaus kūnui. Šių eksperimentų detalės ilgai buvo slepiamos, kol 1993 metais „Albuquerque Tribune“ reporterė Wileen Welsome pradėjo spausdinti publikacijų seriją, pavadintą „Plutonio eksperimentas“, už kurią gavo Pulitzer prizą.

Savo straipniuose ji kruopščiai išdėstė Kirtlando oro pajėgų dokumentuose beveik prieš dešimtmetį surinktą informaciją apie eksperimentus: šimtai besilaukiančių moterų buvo girdomos radioaktyviais „vitaminizuotais gėrimais“, kad būtų išsiaiškinta, kaip greitai radioaktyvūs izotopai prasiskverbia pro placentą; pacientams Čikagos Billings ligoninėje būdavo leidžiamos plutonio injekcijos; neįgalūs vaikai būdavo maitinami radioaktyvia avižų koše pasakojant, kad jie priklauso mokslininkų klubui…

Prezidentas B. Clintonas sukūrė komitetą, kuris turėjo ištirti, kokio masto buvo šie valstybės atliekami eksperimentai. Komiteto parengtas 1000 puslapių pranešimas atskleidė kur kas daugiau siaubingų istorijų.

Dešimtys pacientų – paprastai juodaodžių, senyvo amžiaus arba neigalių žmonių – buvo maitinami radioaktyviu maistu arba radioaktyvių medžiagų jiems tiesiog būdavo suleidžiama. Lėktuvams įsakoma skristi per radioaktyvius debesis, atsiradusius po bombų eksperimentų, kad būtų galima išsiaiškinti, kaip tai paveikia pilotus ir jų komandas. Asmenims būdavo liepiama susipurvinti rankas radioaktyviu dirvožemiu ir tirta, kokios medžiagos gali pašalinti teršalus ir t. t.

Masačusetso kongresmeno Edao Markey komanda 1986 metais parengė pranešimą „Amerikos atominės jūrų kiaulytės“, kurio nebuvo leista pristatyti parengimo metu, tačiau B. Clintono komitetas pranešė apie jį. Ypatingas dėmesys buvo skirtas rekomendacijoms: „Energijos departamentas turėtų būti paskatintas naudotis visomis įmanomomis priemonėmis, kad būtų nustatyti asmenys, kurie pateko į eksperimentus, ir kad jiems būtų atlyginta už patirtą žalą“.

Tačiau tai niekada nebuvo įvykdyta.

Projektas SUNSHINE

Laikantis tradicijos gėdingiems ir neetiškiems projektams suteikti nepavojingų objektų vardus, dar vienas atominės energijos komisijos projektas, kuriuo siekta nustatyti radiacijos poveikį žmogaus genų rinkiniui ilguoju laikotarpiu, pavadintas projektu SUNSHINE. Apibrėžiant tiksliau, jau buvo paaiškėję, kad virš žemės paviršiaus vykdomi atominiai bandymai daro žalą žmonių genetiniam rinkiniui visame pasaulyje, tad komisija norėjo žinoti, kiek daug būtų per daug. Lengviausias būdas tai nustatyti buvo tiriant žmonių, kuriems teko patirti atominę radiaciją, kaulus ir dantis.

Kaip juos gauti? Žinoma, plėšiant kapus. Geriausia rinktis kūdikių kapus, nes mokslininkai labai domėjosi radiacijos poveikiu iki galo nesusiformavusiems kaulams. Komisaras Willardas Libby 1953 metais teigė: „Žmonių mėginiai yra patys svarbiausi. Jei kas nors žino, kaip jų gauti, tikrai pasitarnautų savo šaliai.“

Atvirai kalbama apie žmonių palaikų vogimą ir nė neužsimenama apie giminių sutikimą ar leidimo prašymą. Dešimtmečiu vėliau tie patys duomenys buvo surinkti kur kas etiškesniu būdu – surinkus ir ištyrus šimtus iškritusių vaikų dantukų.

Komentuok su Facebook paskyra: