Astralinis kūnas arba astrosomas, tarnauja žmogui kaip tarpininkas tarp dvasios ir fizinio kūno, nes dvasia per daug skiriasi nuo fizinio kūno, kad galėtų daryti jam tiesioginę įtaką. Žmogaus dvasia iš pradžių susikuria astralinį kūną, o vėliau jis susikuria fizinį kūną, suteikdamas jam fizikines savybes.
Astrosomas valdo organinį musų kūno gyvenimą, vykstanti neatsižvelgiant į mūsų valią, būtent: jis pavaduoja kvėpavimą kraujotaką, virškinimą ir visus skrandžio procesus: jis atskiria pažeistas ląsteles ir pakeičia jas naujomis; jis atgaivina nedidelių žaizdų audinius ir naikina mikrobus.
Pagrindinis astralinio kūno organas yra didelis simpatinis nervas drauge su savo trimis centrais. Astrosomo atstovas yra instinktas. Mums miegant, astralinis kūnas budrauja ir tebestebi organines musų kūno funkcijas. Jeigu kas prieš užmigdamas nusprendžia pabusti tam tikrą valandą, astralinis kūnas jį pažadina.
Norėdami aiškiau įsivaizduoti šias tris žmogaus dalis ir jų sąsajas, paimkime kaip pavyzdį arklį, pakinkytą į pasostę su vežiku. Vežikas yra dvasia, valia, protas, aktyvusis pradas; arklys yra astrosomas, instinktas, pasyvusis ir judėjimo (varomasis) pradas: ekipažas yra fizinis kūnas.
Miego metu, o kartais ir nemiegant (medituojant, nualpus), astralinis kūnas išeina iš kūno ir gali nuo jo netgi labai nutolti, tačiau šiuo atveju tarp jų pasilieka plonytis ryšys, kurį nutraukia tik mirtis.
Prancūzijoje, kai pilietis Darže nufotografavo dvi Pinarų mergaites, nuotraukoje išėjo pirmiausia dvi paprastos mergaičių figūrėlės, o šalia jų dvi tokios pat figūros iš ruko. Taip pat Darže buvo įsitikinęs, kad seanso metu nei aparatas, nei mergaitės nė kiek nesujudėjo. Šiuo atveju juostoje atsispaudė eksteriorizuoti vaizdai, tai yra išėję iš fizinio kūno mergaičių astraliniai kūnai.
Tokias ligas kaip isteriją, įvairius nervų sutrikimus sukelia nenormali astralinio kūno būsena. Kai kas mano, kad isterinis šokas, kuris priepuolio metu pakyla iki pat gerkles ir smaugia ligonį, yra ne kas kita kaip susikondensavęs astralinis kūnas. Kai žmogui nupjauna ranką arba koją, jos atitinkanti astralinio kūno dalis pasilieka žmoguje, o per simpatinį lygį žmogus kartais jaučia skausmą ir pojūčius nupjautoje galūnėje, tarsi ji būtų įprastoje vietoje.
Kadangi astralinį kūną sudaro astralas, tai yra eterio materija, jo molekules gali sklisti iš kūno. Šios astralo molekules daugiausia sklinda iš pirštų ir virš galvos; tačiau galima sakyti, kad ir visas žmogaus kūnas skleidžia iš savęs spindulius.
Reichenbachas vienas iš pirmųjų paminėjo sklindančius iš žmogaus kūno spindulius, kuriuos jis pavadino odes vardu. Vėliau jais domėjosi pulkininkas Roša. daktaras Baradiukas ir daugelis kitų. Ne paslaptis, kad mokslininkai pastaruoju metu tyrinėja hipnotizmą. Pulkininkas Roša atliko įdomius eksteriorizacijos bandymus tirdamas žmogaus jautrumą.
Jis įrodė, kad gilios hipnozes būsenoje iš žmogaus išeina fluidas, pasižymintis jautrumu ir išsidėstęs keturių penkių centimetrų atstumu viena nuo kitos nutolusiomis juostomis apie žmogaus kūną. Kaip ir Reichenbachas, Roia pavadino šį fluidą ode.
Jeigu oro, pripildyto subjekto odes spinduliais, juostoje pastatytume stiklinę vandens, ji prisisotintų (prisigertų) šiais spinduliais, ir tada tarp šio vandens ir subjekto atsirastų ryšys. Atšaldytas vanduo sukeltų subjektui šaltį, panardintas į jį durklas – skausmą, kaip nuo dūrio, ir jis sušukęs kristų ant grindų.
Kartą Roša nulipdė iš vaško figurėlę ir prilipdė prie jos plaukų sruogą, paimtą iš ponios L. Kai jis po to užhipnotizavo ponią L. ir prisotino vaškinę figūrėlę jos odes spinduliais, prisilietimas prie figūrėlės sukėlė atitinkamus pojūčius poniai L. be to, pastarieji netgi visiškai taip pat lokalizavosi. Taip smeigtuko duris į figūrėlės ranką sukėlė skausmą rankoje poniai L. ir netgi atsirado dūrio žyme.
Tokius pat bandymus Roša atliko su fotografijos plokštelėmis: įsodrino jų želatininį paviršių subjekto odes spinduliais, vėliau fotografavo jose subjektą, ryškino bei fiksavo. Pasirodo, kad prisiliesdamas prie negatyvų plokšteles, Rošo (tačiau ne kas nors kitas) sukeldavo pojūtį atitinkamoje subjekto vietoje.
Poveikis į žmogaus astrosomą atsispindi ir žmogaus kūne. Tuo paaiškinama nėščios moters vaizduotės įtaka naujagimiui, kurį ji nešioja, taip pat įvairiausi ženklai (stigmos), atsiveriančios žmogaus kūne.
kas ten žino