Dinozauras Afrikoje

Pirmojo dešimtmečio pabaigoje sklandė kalbos apie į dinozaurus panašias reptilijas neįžengiamose centrinės Afrikos valstybių Kongo ir Kamerūno pelkėse, Rytų Afrikos pakrantės valstybėse. Britas tyrinėtojas seras Klementas Hilas, plaukdamas garlaiviu Viktorijos ežeru, stebėjo
mįslingą padarą: „Stovėjau ant laivo denio ir susižavėjęs stebėjau nuostabų gamtovaizdį. Staiga iš vandens iškilo gyvūnas, kuris man buvo visai nežinomas. Pirmiausia pasirodė maža galva ir labai ilgas kaklas, paskiau bjaurus liemuo. Kaklas vis kilo, kol pasiekė laivo aukštį, ir pradėjo
artėti. Gyvūnas bandė pasiekti budintį jūreivį laivo priekyje, paskutinę akimirką jūreivis tai pastebėjo ir šaukdamas pabėgo“.

Vokietis tyrinėtojas leitenantas Paulas Gratsas pirmasis apiplaukė garlaiviu Afriką nuo Indijos vandenyno iki Kongo žiočių. Jis girdėjo vietinius gyventojus pasakojant apie panašią pabaisą Bangveulu ežere (dabartinė Zambija). Ji rengdavo kruvinas krokodilų žudynes. Kitas vokietis tyrinėtojas majoras Hansas Somburgas (1880-1967) pastebėjo, kad tame ežere nėra begemotų. Vietiniai gyventojai jam papasakojo, kad šiuos gyvūnus išnaikino pabaisa. Apie begemotų išnykimą tą patį pasakojo kitos, vakaruose gyvenančios gentys, nebendraujančios su Bangveulu ežero čiabuviais.

Kai Hansas Somburgas grįžo į Vokietiją, davė paskaityti kelionės užrašus tyrinėtojui Karlui Hagenbekui. Šis pareiškė tose Afrikos vietose taip pat girdėjęs pasakojimų apie pabaisą. Piršosi išvada, kad kalbama apie tą patį gyvūną.

„Panašus į brontozaurą arba dinozaurą, kresnas, pilkai rūdos spalvos milžinas, maža galva, ilgu judriu kaklu“. Norėdamas surasti paslaptingą gyvūną, K. Hagenbekas surengė ekspediciją. Jam nepavyko, nors gyvūnas pasirodydavo ir vėliau.

Kongo upė

1913 m. baronas fon Stain cu Lausricas surengė ekspediciją į Likoualą Kamerūne. Tai, ką jis išgirdo apie gyvūną „mokele mbembe“, atpasakojo viename pranešime: „Šis gyvūnas dramblio ar bent begemoto dydžio, jo oda lygi, rusvai pilka. Kaklas ilgas ir labai judrus, gyvūnas turi vieną
vienintelį labai ilgą dantį. Kai kurie mano, kad tai ragas. Kai kas pasakoja apie ilgą, raumeningą kaip aligatoriaus uodegą. Arčiau priplaukiančias valtis jis paskandina. Gyvūnas nužudo žmones, bet jų nesuėda. Sakoma, kad gyvūnas gyvena olose, kurias upė išgraužė molingoje pakrantėje.
Jis turi kasdien ropštis į krantą ir ieškoti maisto. Ėda tik augalinį maistą. Visa tai įrodo, jog gyvūnas nėra mitas. Man buvo parodyti augalai, kuriuos jis mėgsta. Tai lianos, ant kurių auga dideli balti žiedai, jų sultys baltos, o vaisiai panašūs į obuolius“.

Panašią pabaisą aptiko prancūzas medžiotojas, kuris 1920 m. grįžo po ekspedicijos Konge. Jis pasakojo iššovęs du kartus, o paskiau pasipustęs padus. Vėliau gyvūną stebėjo per žiūroną. Jo ilgis maždaug 8 metrai, smailas snukis, žvynuota kupra, trumpas ragas ant nosies. Ir vėliau matė pabaisą. 1977 m. mokytojas Mambombo Danielis Lak Tele vietovėje (Kongo Liaudies Respublika) 10 metrų atstumu stebėjo „mokele mbembe“. Kongo zoologas Marcelinas Agnagna pranešė, kad 1983 m. ekspedicijoje Likouala apylinkėse matęs tokį gyvūną už 200 metrų.

Ir toliau ieškomi dinozauriniai gyvūnai, išlikę gyvi 60 milijonų metų po gentainių išnykimo. Nėra taip paprasta išspręsti šią zoologinę mįslę. Likouala sritis ir pelkėta Kongo upės žemuma labai sunkiai pasiekiama. Čia telkšo pelkės, stūkso senoviniai miškai, per kuriuos žmogus negali pereiti, o flora ir fauna neištirta. Atrodo, kad ši Juodojo Kontinento dalis geriausiai tinka ramiai gyventi išlikusiems priešistoriniams gyvūnams.

Surinkta daugiau nei pakankamai įrodymų apie senovinių gyvūnų rūšių egzistavimą. Tai turėtų priversti susimąstyti net konservatyviausius zoologus. Reikia tikėtis, kad drąsiausi iš jų surengs pakankamai ekspedicijų, kad įmintų „mokele mbembe“ mįslę. Tiesa yra kažkur ten.

Komentuok su Facebook paskyra: