1948-ais metais archeologas Albertas Ruzas pradėjo tyrinėti Meksikos Čiapaso valstijos džiunglėse esančio senovinio Palenkės miesto griuvėsius. Šlame mieste yra taip vadinama užrašų piramidė ant kurios stovi šventykla. Šią piramidę ir šventyklą 1839-ais metais atrado amerikiečiu juristas ir diplomatas D.Stefensonas ir anglų dailininkas F.Kazervudas. Piramidė taip buvo pavadinta dėl to, kad ant jos esančios šventyklos sienos, laiptai ir kolonos buvo išmargintos hieroglifais. Šventyklos vidus kažkada senovėje buvo papuoštas didžiulėmis akmens plokštėmis, bareljefais, kuriuose pavaizduoti į žmones panašūs bei mistiniai sutvėrimai. Šiuos užrašus mokslininkai bando iššifruoti ir šiandien. Aišku tai, kad šie užrašai daryti ne prieš vieną tūkstantmetį. Pati šventykla stovi ant 20 m aukščio piramidės, kuri viena puse remiasi į statu kalno šlaitą.
Užrašų piramidės šventyklos grindys padengtos didelėmis nušlifuotomis akmens plokštėmis. Viena šių plokščių ypač sudomino archeologą Ruzą, nes joje matėsi dvi eilės skylių, užkištų akmeniniais kaiščiais. Masyvios šventyklos sienos ne rėmėsi į grindis, o tęsėsi kažkur gilyn. Tai pagimdė mintį, kad po akmeninėmis grindimis gali būti paslėptas dar koks nors statinys. Ruzas ėmė ieškoti, kas tai galėtų būti, ir jam pasisekė — aptiko požeminį įėjimą į piramidės vidų. Iki šio įėjimo pabaigos teko brautis keletą metų – tik 1952-ais metais pavyko pasiekti pabaigą, kur buvo aptikta kapavietė su palaikais.
Šios patalpos ilgis buvo apie 9 m, o plotis – 7 m. Skliautuotos lubos buvo beveik 7 m aukštyje virš grindų. Senieji majai šią kapavietę buvo taip puikiai įrengę, kad ji beveik idealiai išliko. Akmenys, iš kurių buvo įrengta patalpa, nutašyti taip tiksliai, kad per daugelį metų jie nepajudėjo iš vietos. Ant sienų buvo pritvirtinti gipsiniai bareljefai su figūromis, kurios greičiausiai simbolizuoja nakties valdovus (majų tikėjime – tai požemių pasaulių dievybės). Šie valdovai pavaizduoti nepaprastai puošniai – su galvos apdangalais, pagamintais iš ilgų ketcalio paukščio plunksnų, keisčiausiomis kaukėmis, apsiaustais iš plunksnų ir nefrito plokštelių, sijonais ar strėnų juostomis, odiniais sandalais. Valdovų kaklai, krūtinės, rankos ir kojos buvo tiesiog apipiltos brangiais papuošalais. Apie aukštą šių veikėjų padėtį rodo kartu pavaizduoti skeptrai, kurie papuošti gyvatės galvos formos rankenomis, lietaus dievo kaukės ir apvalūs skydai su nupieštu Saulės dievo veidu.
Pusė kapavietės – stačiakampė 3,8×2,2 metro dydžio ir 0,25 m aukščio nušlifuoto akmens plokštė papuošta bareljefu. Pačios plokštės pakraščiai aprėminti hieroglifais. Vėliau Ruzui pavyko iššifruoti dvejas datas. Jos atitinka 603-iems ir 633-iems mūsų eros metams. O pati akmeninė plokštė pripažinta vienu iš didingiausiu majų meno kūrinių. Nepaprastai aukšta atlikimo technika šis kūrinys prilygsta Atgimimo epochos Europos meistrų kūriniams.
Po plokšte buvo aptikti maždaug 40-50 metų palaidoto vyro palaikai. Kape buvo daugybė papuošalų iš nefrito. Kas buvo šis vyras? Apie tai nieko nėra žinoma.
Vienas iš pirmųjų tyrinėtojų, aprašęs šia akmens plokštę, buvo rusų istorikas V.Guliajevas. Štai ką jis pamatė: „Apatinėje dalyje pavaizduota baisi kaukė, jau vien savo išvaizda primenanti apie mirtį – kaukolė be audinių ir nosis, didžiulės tuščios akiduobės ir apnuogintos iltys. Šios kaukės viršuje pavaizduoti keturi vaizdeliai, iš kurių du simbolizuoja mirtį, o kiti du siejami su gimimu ir gyvybe (kukurūzo grūdas ir kažkokia gėlelė).
Ant šios pabaisos sprando atsilošęs sėdi jaunas gražuolis su brangenybėmis papuoštu galvos apdangalu. Jis įdėmiai žiūri į keistą kryžių panašaus daikto pusėn. Šis daiktas greičiausiai yra majų kultūroje garbinamo kukurūzo ūglio stilizuotas atvaizdas. Ant šio kryžiaus-kukurūzo viršaus tupi šventasis paukštis ketcalis. Žemiau pavaizduotas vandens simbolis ir du diskai, ant kurių nupieštos Saulės dievo kaukės“.
Tačiau rusų mokslininkas neatkreipė dėmesio į vieną labai svarbią detalę – akmens plokštėje pavaizduota kaukė buvo labai panaši į nefrito kaukę, kuri dengė mirusiojo žmogaus veidą. Tai vėliau pastebėjo kiti Užrašų piramidės tyrinėtojai. Du mokslininkai – italas Pinotis ir japonas Macumara – visiškai savarankiškai ir nepriklausomai vienas nuo kito padarė tokią pačią išvadą -jei ant plokštės pavaizduotas realus žmogus, tai jį supa irgi realūs daiktai, o ne kažkokie mistiniai simboliai. Toliau plėtojant šią idėją buvo padaryta išvada, kad bareljefas ant akmens plokštės – tai… detalus kosminio laivo atvaizdas. Šia hipotezę palaikė kitas rusų mokslininkas V.Zaicevas. Amerikiečių aviakonstrukto-rius D. Sendersonas akmeninės plokštės bareljefo reprodukciją apdorojo kompiuteriu ir dvimatį vaizdą pavertė
Labiausiai šią hipotezę išplėtojo garsus šveicarų ufologas Erichas fon Denikenas. Savo knygoje „Dievų vežėčios“ jis tvirtina, kad paslaptinga figūra, pavaizduota sarkofago dangčio centre, yra kosmonautas, sėdintis erdvėlaivio kabinoje. Denikenas paveiksliuką pateikė ne statmeną, o horizontalų, ir šis iš karto „parodė“ tai, ką norėjo ufologas.
Denikenas rašė: „Paveikslo centre pavaizduotas į priekį palinkęs sėdinti žmogus. Jis ant galvos užsidėjęs šalmą, nuo kurio eina laidai ar žarnelės. Prieš veidą yra kažkoks įrenginys, primenantis deguonies aparatą. Rankos manipuliuoja valdymo prietaisais. Dešine ranka jis spaudžia mygtuką ar klavišą, o kaire – apkabinęs vairalazdę (tai patvirtina tas faktas, kad piešinyje nesimato didžiojo piršto). Kairės kojos pėda uždėta ant pedalo. Iš karto į akis krenta tai, kad „indėnas“ apsirengęs gana šiuolaikiškai. Ant jo kaklo matoma megztinio apykaklė. Rankovės baigiasi megztomis riešus gaubiančiomis juostomis. Ant juosmens matosi apsauginis prisisegimo diržas su sagtimi. Kelnės siauros, aptempiančios kojas. Panašiai rengiasi šiuolaikiniai kosmonautai, kai jie nėra įlindę į skafandrus“.
Beje, dar anksčiau, 1968-ais metais rusų rašytojas fantastas A.Kazancevas smulkiai išdėstė šią hipotezę viename populiariame tuometiniame žurnale. Tačiau žiūrint į realius faktus matosi, kad jie nėra kosminės idėjos šalininkų naudai. Pirmiausia reikia pasakyti tai, kad ties Denikeno knygoje, tiek Kazancevo straipsnyje ant akmens esantis paveikslas pavaizduotas labai iškreiptas. Įrėžtas paviršius atspausdintas neaiškiai, nesimato daug smulkių detalių, o atskiros paveikslo dalys sujungtos viena su kita, nors ant plokštės esančiame paveiksle taip nėra. Tačiau svarbiausia tai, kad abu autoriai, norėdami savo „kosmonautui“ suteikti natūralią pozą (palinkus į priekį), skaitytojams paveikslą pateikė pasuktą 90 laipsnių kampu. Nors į plokštę reikia žiūrėti iš jos galo, o ne iš šono.
Dėl tokio paveikslo persukimo buvo iškreiptos kai kurios gana svarbios skulptūrinės kompozicijos detalės -paukštis ketcalis, Žemės dievybės kaukė ir kita – žiūrovams matomi žemyn galva arba pasukti šonu. Jei į sarkofago reljefą žiūrėti teisingai, tai matoma, kad jame pavaizduotas žmogus sėdi gana smarkiai atsilošęs atgal ir įdėmiai žiūri aukštyn į kryžiaus formos objektą. Jaunas žmogus nėra apsimovęs aptemptas kelnes, kaip rašė Denikenas, o apsijuosęs strėnų juosta.
Jaunuolio rankos ir kojos yra nuogos, nors ir papuoštos apyrankėmis iš nefertito plokštelių. Galų gale, visi pagrindiniai elementai, pavaizduoti ant sarkofago dangčio – kryžius („gyvybės medis“) su virš jo esančiu paukščiu ketcaliu, Žemės dievybės kaukė ir kiti simboliai – įvairiomis variacijomis aptinkami ir kitose Palenkės miesto šventyklose.
Pagrindinis įrodymas to, kad ant plokštės pavaizduotas ne kažkoks ateivis, o vyriausias majų valdovas, susijęs su paprasčiausia logika. Pagalvokite patys, jei tai būtų ateivis iš kitų planetų, kam jis turėtų rodyti laukiniams indėnams savo kosminio laivo brėžinį? Juk indėnai vis vien nieko nebūtų jame supratę.
patinka man jusu frazes tekstuose „kazkokia gelele“ „kazkas,kazkaip,kazkur“ labai“ patikimi“ straipsniai.. Turbut,net paskutinis idiotas nepatiketu nei vienu cia rasomu zodziu.
tu gal tik viena idijote. Googlei daugiau faktu rasti galima.
Pritariu labai neaišku.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Albertas_Ru%C5%BEas
nu kazkaip nelabai matos kad butu ten buves