Šumerų kronikose teigiama, kad žmogų sukūrė ateiviai

Anglų archeologo Leonardo Vulio atrasti keli miestai, apie kuriuos buvo minima Biblijoje, sukėlė tikrą sensaciją visame pasaulyje. Nuo 1922-ųjų metų mokslininkas 12 sezonų atliko kasinėjimus viename iš seniausių pasaulyje miestų – šumerų Uroje. Šventyklų ir rūmų griuvėsiuose aptiktos deginto molio lentelės su užrašais, kuriuos iššifravus paaiškėjo, kad šumerai puikiai žinojo astronomiją, matematiką, architektūrą, metalurgiją ir kitas sritis. Šumerams buvo žinomas precesinio Žemės ašies judėjimo ciklas, kuris trunka 25920 metų. Jie žinojo visas Saulės sistemos planetas. Zodiakas – taip pat šumerų išradimas. Šumerai mokėjo sodrinti rūdą, lydyti metalą, statyti rūmus ir šventyklas. Kažkokiu nepaaiškinamu būdu pas juos buvo paplitusios senovėje neįmanomos mokslo šakos.

Taip pat buvo aptikta didžiulė epinė biblioteka, kurioje aprašomi nepaprasti dalykai. Visus savo pasiekimus šumerai laikė dievų iš 12-osios Saulės sistemos planetos Nibiru dovana. Ši planeta juda ištęsta elipsės formos orbita ir prie Žemės priartėja kas 3600 metų. Visa šumerų veikla siejama su šiais dievais, turėjusiais kūną ir kraują, tačiau beveik nemirtingais, gyvenusiais tūkstantmečiais. Šumerams dievai egzistavo realybėje ir nebuvo mitologinėmis figūromis. Išgalvoti dievus – viena, o atrasti žvaigždžių ir planetų judėjimo matavimo dėsnius, sukurti pažangias technologijas – visai kita.

Šumerų metraštininkai sudarė taip vadinamų provaldovų, valdžiusių šalį iki Pasaulinio tvano, sąrašą. Sąrašas apima 241300 metų. Šumerai taip pat aprašė Homo sapiens (Mąstančio žmogaus) sukūrimo istoriją.

1976-ais metais amerikiečių mokslininkas Zakariją Sitčinas sukūrė šumerų naudotų terminų etimologinių tyrimų ataskaitą. Pats pavadinimas „Šumer“ buvo rašomas KI.EN.GIR, kas reiškė „Raketų valdovų šalis“. Šią šalį valdė dievų rasė. Šumerai dievus vadino vardais. Kiekvienas stambus miestas turėjo savo dievą ir jo garbei pastatytą šventyklą: Enkis Eridu mieste, Enlilis Nipūre, Nanaras Uroje ir t.t. Dievų vardais tiesiogiai susiję su jų bruožais ir sugebėjimais.

Vyriausio dievo Anu vardas reiškia „dangus“, ir jis nesikišo į kasdieninius reikalus Žemėje. Enkis ir Enlilis buvo dievo Anu sūnumis. Į Žemę atvykę dievai pastatė miestus, kuriuos vėliau sugriovė Tvanas, po to vėl juos atstatė. Šumerų molinėse lentelėse aprašyta eilinių dievų veikla. Pavyzdžiui, Enlilis vadovavo kanalų kasybai, dambų pylimui, kosminio centro techninių patalpų ir metalurgijos gamyklų statybai. Enkis dar buvo vadinamas „Paslapčių atskleidėjas“ ir „Gilių šachtų dievas“. Jis buvo puikus inžinierius ir mokslininkas bei visada gynė žmones dievų pasitarimuose. Kai dievai padovanojo šalį žmonėms, šie ją pavadino Anu karalyste. Tapti valdovu galėjo tik tas, kuriam pritarė dievai. Šumerų kronikose taip pat smulkiai aprašomas 17 dienų trukęs Anu vizitas Žemėje 3800 metais pr.m.e. Pasakojama apie iškilmingą sutikimą, kurį surengė gyventojai ir eiliniai dievai Uruko mieste, kurio metu buvo giedamas himnas „Anu planeta kyla iš debesų“.

Numanoma žmogaus evoliucija

Simbolis DIN.GIR, kuris paprastai verčiamas kaip „dievai“, tiesiogiai reiškia „Šventieji iš ugnimi varomų raketų“. Šumerai turėjo simbolius, kuriais aprašė įvairių tipų skraidančius aparatus, kuriais dievai skraidė tiek Žemės atmosferoje, tiek už jos ribų. Tačiau yra tokių simbolių, kurių dabartiniai mokslininkai negali paaiškinti, nes jie aprašo visiškai nesuprantamus dalykus, kurių techninis lygis nežinomas net šiuolaikinėms technologijoms – paprasčiausiai žmonių kalboje nėra tinkamų žodžių.

Šiuolaikinis mokslas kol kas negali paaiškinti žmonių giminės evoliucijos. Trūkstamos grandies paieška nuo į žmones panašių protėvių iki dabartinės rūšies buvo nesėkminga. Homo sapiens (Mąstantis žmogus) atsirado staiga maždaug prieš 200 tūkstančių metų. Jo galvos smegenų apimtis iš karto padidėjo 50%. Žmogus tapo protingas, sąmoningas, galintis kalbėti, o jo kūnas tapo kaip ir dabartinių žmonių. Įvyko greitas ir milžiniškas evoliucijos šuolis. Šumerai žmogaus sukūrimo procesą detaliai aprašė veikale, pavadintame „Atrachisis“. Jame aprašome, kad dievai pradėjo maištauti prieš savo valdovą Enlilį. Tuo metu dievai, kaip ir žmonės, dirbo, o šis darbas buvo sunkus, išsunkiantis visas jėgas. Buvo pakviestas dievų tėvas Anu. Dievų pasitarime Enkis kartu su Nin Chursaga (Gyvybės valdove) pasiūlė sukurti paprastą darbininką – pakankamai protingą būtybę, kuri mokėtų naudotis darbo įrankiais, atliktų juodą ir sunkų darbą, suprastų įsakymus. Tai leistų išvaduoti dievus nuo sunkaus darbo.

Remiantis šiuolaikiniais terminais, galima pasakyti, kad dievai žmones, panašius į save, sukūrė genetiniu būdu. Pirmieji Enkio ir Nin Chursagos eksperimentai buvo nesėkmingi. Žmogus gaudavosi tai aklas, tai nesveikas, tai nelaikė šlapimo, tai buvo belytis, tai moterys negalėjo gimdyti. Pagaliau Nin Chursagai pavyko sukurti tinkamą žmogų, kuriam buvo duota daug smegenų, lygi, kaip ir dievų, oda. Ji džiaugsmingai sušuko: „Aš jį sukūriau! Aš tai padariau savo rankomis!“ Naujoji būtybė buvo pavadinta LU.LU., kas tiesiogiai reiškia „Tas, kuris buvo sumaišytas“. Tai buvo dievo ir Homo erectus (Stovinčio žmogaus) hibridas, kuris vėliau buvo padaugintas klonavimo būdu.

Taigi, šioje planetoje žmogus atsirado tam, kad galėtų eksploatuoti mineralinius Žemės resursus ir atlikti kitus pavojingus ir daug jėgų reikalaujančius darbus. Netgi šiomis dienomis archeologinių kasinėjimų metu kartais aptinkamos senovinės šachtos, kurios atsirado daugiau kaip prieš 100 tūkstančių metų pr.m.e.

Šis posakis archeologams nėra tik graži frazė. Kuo senesni įvykiai, tuo giliau žemėje randasi šios epochos kultūriniai sluoksniai. Pavyzdžiui, mokslininkai valdovus, valdžiusius po Pasaulinio tvano, Ut Napiščio palikuonis, laikė legendinėmis figūromis. Pirmasis šiame valdovų sąraše yra Mes-anni-padda. Tačiau vėlesnių darbų rezultatai leidžia abejoti įsitikinimu, kad šumerų valdovai – tik padavimų ir mitų herojai. EI Obeidos miesto griuvėsiuose, kasinėjant seną, kažkada buvusią nuostabią šventyklą su vario kolonomis, bareljefais, statulomis ir papuoštą mozaikomis, Leonardas Vulis aptiko balto kalkakmenio lentelę, kurioje buvo parašytas šventyklos įkūrėjo vardas: „A-anni-padda, Uros karalius, Mes-anni-padda sūnus, šią šventyklą pastatė savo valdovei Nin Chursagai“. Galima daryti išvadą, kad anksčiau legendine asmenybe laikomas karalius Mes-anni-padda iš tiesų buvo istorinė asmenybė.

Mes-kalam-duga šalmas

Archeologai Uroje aptiko ne tik puikiai pagamintus iš bronzos ginklus ir darbo įrankius, asmens kūno priežiūros priemones, bet ir tikrą šedevrą – iš aukso iškaltą durklą su lazurito rankena, inkrustuota auksu. Durklo makštys pagamintos iš lakštinio aukso ir papuoštos puikiais ornamentais. Toliau vykdant kasinėjimus, buvo aptiktos pasakiškai turtingos, tiesiog brangenybėmis prigrūstos Mes-kalam-duga, A-bar-gi ir karalienės Šub-ad kapavietės. Ypač archeologus sužavėjo nukaltas auksinis Mes-kalam-duga šalmas, savo forma primenantis peruką. Senasis auksakalys buvo tikras savo darbo meistras. Šumerų aukso ir sidabro dirbiniai savo grožiu ir meniniu lygiu toli lenkia visų laikų garsiausių juvelyrų darbus.

Taip pat buvo atskleista ir siaubinga šumerų valdovų laidojimo paslaptis. Į kitą pasaulį kartu su Šub-ad buvo pasiųsta 25 žmonių svita, o su A-bar-gi net 62 žmonės! Ilgametis mokslininkų darbas leido atverti užmirštus istorijos puslapius ir nustatyti, kad Mes-kalam-dug ir Šub-ad buvo palaidoti maždaug prieš 5 tūkstančius metų.

Spaudoje buvo daug rašoma apie šiuos sensacingus radinius. Archeologai pažadėjo skaitytojams atkurti Šub-ad veidą pagal išlikusius kaukolės kaulus. Iš tiesų, gana greitai spaudoje pasirodė mielos moters, ant galvos užsidėjusios neįprastą auksinį papuošimą, fotografijos. Tik po kelių metų paaiškėjo skandalingos aplinkybės. Nuotraukoje pavaizduotas veidas – tai jauna Vulio žmona. Pasirodo, kad rekonstruotas Šub-ad veidas pasirodė toks atstumiantis, kad jo buvo nuspręsta nerodyti spaudoje, siekiant nešokiruoti skaitytojų.

Maždaug 100 km į pietvakarius nuo Bagdado galima aptikti penkis apgriuvusio zikurato (laiptinė piramidė) aukštus ir Nipūro miesto griuvėsius. Kažkada šiame mieste stovėjo didingas E.KUR – „namas, panašus į kalną“. Jame buvo sumontuota paslaptinga įranga dangaus ir Žemės stebėjimui. Šiandien šiose vietose tik nyki dykuma, kurioje vėjas gainioja smėlio debesis. Tik sutrupėjusių plytų krūvos primena tai, kad kažkada šioje vietoje keletą šimtmečių egzistavo didi civilizacija. Pasirodo, kad mitine atrodžiusi iš senovės atėjusi žmonijos istorija, išdėstyta šumerų metraščiuose, mums tik parodo, kiek mažai mes žinome apie savo praeitį.

Komentuok su Facebook paskyra: