25 Pranešimai “Dvasia gyvenanti su manimi”

  1. Steven parašė:

    Jau tokia nesąmonė, kad net sunku įsijaust skaitant.

    • Anonymous parašė:

      Labai teisingai tu cia.

    • Jan parašė:

      Feb23pandagirl I remember when you took a photo of me in my panda hoody ^-^ did you know my frined actually made the hoody for me? I think it’s pretty funny that you put my picture by my best frined’s picture, you know the red head with the lolita dress and white bow on top? I like your website it’s pretty interesting to read about latest japanese stuff in english, arrigato~

    • ramune parašė:

      zinau kaip kvailai tai skamba,todel net isreikst visko tinkamai nemoku,bet viskas ka rasiau 100% tiesa

  2. 2K12 parašė:

    Noreciau tureti tokia dvasia savo namuose kad galeciau pasikalbeti. 😀

  3. Triperis parašė:

    Ta dvasia vadinama Sizofrenija.

    • ramune parašė:

      tikiuos kad ne :O

    • X parašė:

      o iš kur ji pas Tave atsirado? jeigu jau net nuo 3 mėn.. ir beje. blogai padarei, kad išmetei tą lapą su adata, reikėjo tiksliau pasidomėt, kaip teisingai atsikratyt visu šituo, kiek esu girdėjus, lapą reikia sudegint, o adatą įsmeigt į žemę, ar kažkas panašaus.

    • ramune parašė:

      nezinau,neklausiau,manau kad meluoja viska isvis,cia gal mano viresnioji sese prisikvietus buvo ir neisvyjo,taip ir pasiliko

  4. yea.. parašė:

    Kietai;D
    Ta ramune ir vilkolakiu pas mus norejo tapti dabar dvasias kvieciasi kzn kas jai yra gal mistiniu dalyku trukumas

  5. Olgerdas parašė:

    dasizaisi bendraudamas su demonais

  6. Marius parašė:

    Aš tai tikiu musu namas senas ira ant šaltenio labai senai statyta , gaila nuotraukos nera imeščiau 2 aukštu namas medinis, aš givenau antrame aukšte kas giveno tame name su šeimom visiems nesiseke , bardavos mušdavos skirdavosi, uz 300metru ira kapines. Tai pasakoju toliau , kai buvo man 12metu mačiau šviesu forma, budamas visiškai vaikas aš su jom žaisdavau kaip su gyvais vaikais . Ir visos šeimynos tame name nebera gyvi, ira tik valdžios išpirkta ir ileisti kiti žmones, bet gali paliuditi kas gyvena tie kiti pareja kad ira jaute kad vaikšto, dušta indai nors jie vietoje visi.

  7. Nesvarbu parašė:

    Aš pati esu suintriguota mistika, vaiduokliais. Mane traukia visokie šiurpūs dalykai. Man tavo pasakojimas yra įtikinamas. Pati nesu susidūrus su tokiais ar panašiais dalykais. Net bijočiau ;D

    • ramune parašė:

      tai geriau ir nesusidurk,nes tikrai nejauku daros pagalvojus kad egzistuoja visokios tokios butybes

  8. Kristina parašė:

    Ta prasme, jai ji negali judinti daiktų, tai kaip po perkūnais pajudėjo ta adata?

    • ramune parašė:

      nezinau,pati to paties klausiau,sake kad judina su mano pagalba

  9. Sattana parašė:

    Na zinai Ramunem jei tau ji nieko nepadare reiskias ji nepiktybine, o gal net ir tavo sargas. O apie likima ji sake teisybe, nes nevalia zinoti savo likimo. Jei pasako tavo likima jis gali baisiai pasikeisti, be to man ir panasiai buvo, tik zinoma negalejaun kalbetis su juo/ja

  10. ............. parašė:

    Fantaze beribe, tiesiog daug nesamoniu prirasyta.

  11. Skairoleina parašė:

    Iš tikro tokios „nesąmonės“ vyksta.. Aš taip pat būdama 2 metų su tuo susidūriau.
    Viskas prasidėjo tada, kai persikraustėme gyventi į naują butą. Mama man pasakojo (nes aš pati nebeprisimenu), kad kai jau įsirengė butą ir atsivedė mane, aš nenorėjau į jį net užeiti. Stovėjau laiptinėje ir žiūrėjau į kambarį. Ir vis kartojau: „Aš neisiu“… Praėjus kiek laiko, mama pagaliau mane įprašė ateiti į butą. Pasakojo, kad jau po kelių dienų aš pradėjau su kažkuo bendrauti. Sėdėdavau viena pati kambary ir šnekėdavau, kažką gestikuliuodavau… Kai valgydavau, visuomet šalia manęs turėjo būti padėta dar viena lėkštė – mano draugui… Savaitgaliais būdavau pas močiutę. Mano močiute yra siuvėja. Kai laikrodis išmušdavo 22:00 val., močiutės siuvimo mašina visalaik nebeįsijungdavo. Mat aš tuo metu jau miegodavau… Močiutė sakydavo man: „Veskis tą savo draugą namo.“ O aš tik atsakydavau, kad jam čia gera būti…
    Mama dažnai išsigąsdavo, kai aš viena pati su kažkuo kalbu, juokiuosi, eidama laikau kažkam už rankos.. Po kurio laiko ta mistinė būtybė pradingo. Močiutė nusprendė mane nuvežti pas Žynį. Jis pasakojo, kad toks reiškinys būdingas nedaugeliui vaikų. Tai lyg vaikų angelas. Dar pasakė labai įdomų reiškinį, kuris iki pat šiol man vyksta. „Tokių vaikų rankos visuomet šiltos.“ Taip, tiesa. Mano rankos niekada nebūna šaltos…
    Daugelis tokiais dalykais netiki, nes nėra to patyrę. Aš tai patyriau, nors tos būtybės ir nepamenu.

  12. antanas parašė:

    Su fantazija žmogus. Ne kiekviena istorija tikėkite. O dabar man leiskite supykti rimtai. Ar jūs žmonės iki tiek … pasidarėte, kad nesuprantate – demonai tavo gyvenimo kapas. Ko norite iš gyvenimo, ar būti laimingi, produktyvūs bei kūribingi, ar kekšėmis tapti, beprotnamiuose užrakinti, žmogžudžiais būti bei lytinį mąstymą pakeisti? Na ir kitka. LAISVĖ RINKTIS.

    • Ads. parašė:

      Antanai, pastebėjau kad daugelyje straipsnių tu rašai komentarus. (y) visada pritariu tavo nuomonei, žmonės, nežaiskit su demonais ir visu šituo reikalu. Galvojat kad tai nesąmonė iš pradžių kol nepatiriat patys o po to rašot straipsnius ir liepiat kitiems būti atsargiems, nors patys tokie nebuvot… Pradėkit kiekvienas nuo savęs, nereikia mokyti kitų to ko pats nemokėjai 🙂 O dar apgailėtinesni yra tie, kuriems trūksta dėmesio ir rašo visas šias fantazijas… Užaukit. O Antanai, dėl tavęs dar įdomu, tau jau viskas susitvarkė?.. Mačiau po vieno straipsnio pasakojai savo išgyvenimus.. Gerai kad yra tokių kaip tu kurie pasidalina patirtimi, tačiau gi NEVISIEMS DUOTA SUPRASTI 😀

  13. Gabrukas parašė:

    Pamenu man mama pasakojo kad jinai ir gi kviete dvases. Is pradziu su draugais o paskui viena. Ir ji tiesiok nebegaledavo sustoti prizadejo savo mamai (mano mociutei) kad daugiau nebekvies bet ja tiesiok traugdavo ir ji vistiek kviesdavo. Po keliu menesiu ji daresi nervinga ir labai nerami. Toks jausma kad kazkas ja sektu. Neilgai trukus ji pradejo jaustis nesava ir isproto kraustesi del tu dvasiu. Paskui jos mama uztiko ja besikvieciant dvase ir tuoi pat pakviete kuniga. Jai gu ne jis mama jau tikriausei butu mirus giminaiciai taip pat

  14. angelas parašė:

    man tavo dvasia primena mano realų draugą, kuriam patinku, bet kuo labiau prie jo lendu tuo blogesnis darosi, paguodžia lygiai taip pat, kitaip tariant stumia ant žmonių, jis irgi atrodo viską apie mane žino, net gi tai, ko jam nesakau.. 🙂 o svarbiausia, nors mes ir pykstamės, negaliu juo atsikratyti :>

Palikt komentarą