Valensažas, nedidelis kaimelis netoli Sent Etjeno, esančio centrinėje Prancūzijoje, 1888 m. tapo dar viena Nekaltosios Mergelės Marijos šventa vieta. Kaimelio gyventojai buvo vargingi ir pamaldūs valstiečiai. Tačiau trylikametis Žanas Bernardas penkių vaikų šeimoje pasižymėjo ypatingu pamaldumu. Užuot dykinėjęs su kitais vaikais, Žanas dažnai nueidavo į prastą koplyčią, kur buvo Mergelės Marijos statula.
Vieną liepos 19 d. rytą motina pasiuntė Žaną pririnkti žabarų. Vaikštinėdamas jis pamatė driežą ir dairėsi akmens, ketindamas jį užmušti. Kai jis vėl pasisuko į driežą, nustebo išvydęs toje vietoje pėdą. Ten stovėjo dama, kuri buvo nepaprastai graži. Ji vilkėjo baltą suknelę, ant kurios spindėjo melsva skraistė, nusagstyta žvaigždėmis, šydas ir aukso karūna.
Ji parodė pirštu, kad Žanas turi užmušti driežą; jis tą ir padarė. Dama nusišypsojo, tada pakilo ir pranyko. Berniukas apsakė savo šeimai, ką jis regėjęs, ir netrukus žinia pasklido po pasaulį.
Po šešių dienų jis dar kartą ją išvydo; šįkart jis buvo ne vienas – su juo ėjo brolis, sesuo ir būrelis kaimiečių, bet jie nematė nieko. Žanas paprašė vaiduoklės pagalbos ir, nors jis neatskleidė kitiems, ko prašęs, vėliau tvirtino, kad jo prašymas buvo įvykdytas. Per kitus susitikimus ji papasakojusi jam paslapčių, kurių jis niekam neatskleidęs.
Dar vieno susitikimo metu jis buvo šviesos nuvestas į koplyčią. Ten jis paklausė Marijos, ar ji galėtų išgydyti trylikametę Antuanetę Genebrier, jo kaimynę, kurčią iš prigimties. Mergaitės defektas išnyko, ji pasveiko, ir tai ją taip paveikė, jog ji tapo vienuole.
Nekaltoji Mergelė Marija pranešė Žanui apsilankysianti trečiadieniais ir šeštadieniais 11 valandą. Minioms susirinkus, regis, Marija neteko kantrybės. Ji atsisakė palaiminti jų rožinius ir, kai atėjo laikas atlikti stebuklus, atšaukė juos, nes žmonės grūmėsi ir įkyriai brovėsi. Per devintąjį pasirodymą Žanas pranešė, jog ji verkusi. Ji pasakiusi jam, kad jos sūnus linkęs nubausti kaimiečius sunaikindamas derlių, jei jie neatgailausią
už nuodėmes ir neatsisakysią nuodėmingų darbų. Tiek šis grasinimas, tiek ir ankstesnis driežo užmušimas neatrodo krikščioniškai! Bet Žanas ne visai pasitenkino tuo, ką teigė vaiduoklė.
Per vienuoliktą pasirodymą jis nutarė ją išbandyti įprastu būdu, sakydamas: „Jei esi Dievo Motina, ženk į priekį. Jei esi velnias, ženk atgal.“ Ji žengė pirmyn. Tada jis apšlakstė ją švęstu vandeniu; jei ji būtų buvusi demonas apsimetėlis, būtų išnykusi, bet graži jauna moteris tik nusišypsojo.
Žanas paprašė jos įkurti šventą šaltinį, bet ji kažką atsakė neaiškiai, ir jis nepasirodė. Beveik aštuoni šimtai žmonių dalyvavo berniukui susitinkant su Nekaltąja Mergele Marija. Dvidešimtasis jos pasirodymas buvo paskutinis. Nors Bažnyčia oficialiai nepripažino tų patyrimų, Žanas Bernardas studijavo ir tapo kunigu. Jis mirė 1932 m.
Pagal Jenny Randels: Gyvenimas po mirties.
