Vaiduoklių ektoplazma

Vienas įspūdingiausių vaiduoklių egzistavimo įrodymas tai taip vadinamos ektoplazmos kurios sklinda mediumams iš burnų per spiritizmo seansus. Priversti dvasias materializuotis sugeba ne kiekvienas mediumas.  Išskirtinį talentą turėjo Helena Dunkan kuri per Antrąjį pasaulinį karą pagal tuometinį Didžiojoje Britanijoje galiojusį 1735-ųjų įstatymą buvo kaltinama raganavimu ir vos nebaigė savo dienų ant laužo. Moterį išgelbėjo tik kalėjimas.

Helena Makfarlein gimė 1897-aisiais mažame Kalenderio miestelyje, esančiame Škotijos pietuose, staliaus šeimoje. Vaikystėje mergaitė buvo tikra nenuorama, dėl to ir pavadinta „Pragaro vaiku“. Kai Helenai sukako septyneri metai, ji pradėjo regėti dvasias ir su jomis bendrauti. Tačiau motina uždraudė dukrai pasakoti apie savo gebėjimus nujausdama, kad tai nesibaigs geruoju. Ji buvo teisi…

Makfarlein šeima skurdo. Helena nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti, tačiau netrukus susirgo tuberkulioze. Gydydamasi nuo šios klastingos ligos sanatorijoje ji susipažino su būsimu savo vyru Henriu Dunkanu. Po trejų metų pora susituokė ir susilaukė šešių vaikų. Tačiau Helena ir toliau bendravo su dvasiomis. Netrukus labai pašlijo Henrio sveikata. Vyras jau negalėjo dirbti ir, norėdamas pabėgti nuo liūdnų minčių, pradėjo skaityti okultinę literatūrą. Dėl to vėliau jis tapo nepakeičiamu savo žmonos pagalbininku organizuojant spiritinius seansus.

1930-aisiais H. Dunkan tapo viena populiariausių Didžiosios Britanijos mediumių. Kai kuriose nuotraukose, padarytose per spiritinį seansą, puikiai matyti vaiduoklio susidarymas iš ektoplazmos (paslaptingos substancijos, kuri išsiskiria iš mediumo organizmo ir tarnauja kaip pagrindas dvasių materializacijai), kurią Helena leidžia iš burnos. Tai, ką žmonės išvydo, prieštaravo visiems fizikos dėsniams. Pasak skeptikų, H. Dunkan iš pradžių prarijo marlę ir po to ją išvėmė, pateikdama tai kaip vaiduoklį. Aplinkinių nepasitikėjimas Helena stiprėjo, nes ji nenorėjo dalyvauti eksperimentuose. Moteris buvo įsitikinusi, kad privalo padėti žmonėms, o ne tenkinti aplinkinių smalsumą.

Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą H. Dunkan labai išpopuliarėjo, į ją pradėjo kreiptis žmonės, norintys gauti žinių apie artimuosius, kovojusius frontuose. Netrukus Helenos veikla susidomėjo karinė žvalgyba. 1941 m. H. Dunkan keliems žmonėms prasitarė, kad karo laivas „HMS Barham“ ką tik nuskendo, nusinešdamas į gelmes tūkstančius jūreivių gyvybių. Netrukus per spiritinį seansą, Helenos surengtą vienai moteriai prašant, pasirodė jos sūnaus šmėkla jūreivio uniforma ir kepure, ant kurios buvo užrašas „HMS Barham“. Vaiduoklis teigė, kad kreiserį Viduržemio jūroje paskandino vokiečių povandeninis laivas ir niekam nepavyko išsigelbėti. Tačiau spaudoje apie tragišką laivo žūtį nieko nebuvo rašoma, informaciją kurį laiką ketinta slėpti, kad tarp gyventojų nekiltų panika.

Slaptųjų tarnybų darbuotojai buvo sutrikę. Jie baiminosi, kad H. Dunkan gali išduoti dar kokią nors slaptą informaciją. Jų nerimas dar labiau sustiprėjo likus nedaug laiko iki vadinamosios D dienos, t. y. sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje datos -1944 m. birželio 6-osios. Bijodami, kad Helena apie tai gali papasakoti liaudžiai, valdžios atstovai ją apkaltino raganavimu.

1944-ųjų sausį per vieną spiritinį seansą H. Dunkan buvo areštuota. Dauguma prisiekusiųjų teisme patvirtino, kad Helena – ne šnipė, tik turi ypatingų gebėjimų iškviesti ir materializuoti dvasias. Pastarosios ir pranešančios jai svarbią informaciją. Helenos advokatas prašė teismo suteikti galimybę jo ginamajai pademonstruoti savo gebėjimus.

Tačiau teismas nepatenkino advokato prašymo ir nuteisė H. Dunkan devyniems mėnesiams laisvės atėmimo bausme be teisės paduoti apeliacinį skundą. Taip negailestingai buvo pasielgta su šešių vaikų motina, slaugiusia dar ir savo sutuoktinį… Tuometis Didžiosios Britanijos ministras Vinstonas Čerčilis buvo didelis H. Dunkan gerbėjas. Per teismą jis pasakė ugningą kalbą, apkaltinęs teisėjus neteisingumu ir tendencingumu, tačiau tai nepadėjo. 1951-aisiais V. Čerčiliui pakartotinai atėjus į valdžią, įstatymas prieš raganavimą buvo atšauktas.

Iš kur atsiranda vaiduokliai?

Per spiritinį seansą iš mediumo organizmo išsiskiria ektoplazma. Pasak liudininkų, tai pieno spalvos skystis arba garai, kurie kvepia ozonu. Ektoplazma visiškai negali pakęsti dienos šviesos lempų, ir jeigu jos įjungiamos, grįžta į mediumo kūną, kuris tuo metu būna transo būsenoje. Ektoplazma gali įgyti bet kokį pavidalą ir sutankėti, virsdama dvasių kūnų dalimis arba netgi jų figūromis, bendraujančiomis su žmonėmis. Ji gali imituoti įvairias materijas: metalą, kaulą, medį, plastmasę irt. t. Materializavusi dvasia gali būti įvairaus tankio. Tai priklauso nuo mediumo sveikatos. Pavyzdžiui, kartais pro šmėklą galima lengvai prakišti ranką. Tačiau retkarčiais vaiduoklis sutankėja taip, kad galima užčiuopti netgi jo pulsą, o oda palietus atrodo šilta. Kartais spiritinio seanso dalyviai slapta atsipjaudavo vaiduoklio drabužio skiautelę prisiminimui. Tuomet netikėtai pašlydavo mediumo sveikata.

Beje, vaiduoklis sėkmingai materializuodavosi, jeigu žiūrovai palankiai priimdavo visa tai, kas vyksta. Ir atvirkščiai, procesas klostydavosi itin sunkiai, jeigu per seansą būdavo skeptikų. Vienas spiritinio seanso dalyvių pasakojo: „Ne visi susirinkusieji kambaryje buvo palankiai nusiteikę. Materializavęsis vaiduoklis mėgino pro mus prasiskverbti, bet jam buvo sunku eiti, nes jis šlubavo. Neįmanoma tiksliai pasakyti, ėjo jis ar plaukė oru. Vienu momentu vaiduoklis vos nepargriuvo, raiša koja užkliuvęs už sveikosios. Po to klupdamas priėjo prie sienos, tačiau netikėtai susigūžė ir prasmego skradžiai žemę. Tuomet visi aiškiai išgirdome garsą, kurį išleidžia pelkės akivaras, prarijęs žmogų…“

Slaptosios tarnybos persekiojo H. Dunkan ir jai išėjus į laisvę. Todėl moteris prisiekė sau niekada nerengti spiritinių seansų. Tačiau šeima skurdo, ir vienas žmogus vis dėlto įkalbėjo Heleną sugrįžti prie savo regėjimų, pasiūlęs už tai didelę pinigų sumą. Tačiau per seansą policija įsiveržė į kambarį, kur moteris buvo išsikvietusi dvasias. Uždėję H. Dunkan antrankius, policininkai bandė tą patį padaryti ir dviem vaiduokliams, palaikę juos gyvais žmonėmis, tačiau šie tiesiog ištirpo ore… Helena buvo areštuota ir jai pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo. Iškviestas į kamerą gydytojas priešais save išvydo prislėgtą seną ir pavargusią moterį. Į Netrukus kaltinimai H. Dunkan buvo panaikinti. Moteris sugrįžo į Škotiją, kad būtų kartu su artimaisiais, bet sunkiai susirgo ir mirė.

Komentuok su Facebook paskyra: