Prieš keliolika metu viename Europos muziejuje buvo surengta senojo Japonijos meno paroda. Jame buvo daug nepaprasto grožio eksponatu, įprastinių Rytų šalims – nuostabiai dekoruoti puodeliai, lėkštutės, vazos, spalvingai išsiuvinėti kimono. Tarp kitu eksponatu buvo ir dogu statulėlės, apie kurias tuo metu kalbėjo visas pasaulis.
Bendros žinios
Keletą metų iki šios parodos apie šiuos nepaprastus senovės japonų kūrinius – dogu statulėles – informacija pasirodė įvairiuose žurnaluose. Išvertus iš japonų kalbos „dogu“ reiškia „instrumentas, darbo įrankis“. Ką tuo norėjo pasakyti senovės menininkas, lieka tik spėlioti. Gal jis galvojo, kad originalai, pagal kuriuos lipdė statulėles, yra robotai, atsiųsti padėti užgimstančiai žmonijai?
Šie meno kūriniai buvo nulipdyti iš molio, todėl nustatyti jų amžių nebuvo labai sudėtinga. Pasirodo, šios statulėlės buvo pagamintos prieš 3-10 tūkstančių metų ar net seniau! Iki šios dienos archeologai žemėje aptinka šių gaminių, o dabar muziejuose jų sukaupta apie 3 tūkstančiai. Kai kurių statulėlių aukštis siekia 0,5 m.
Mitologija
Japonų mitologijos tyrinėtojas Vbugas Grynas tvirtina, kad jam žinoma dogu paslaptis. Mokslininko nuomone, statulėlės aiškiai liudija apie senovės japonų kontaktus su ateiviais iš kosmoso, o keisti kostiumai, kuriais apsirengę jie pavaizduoti, yra ne kas kita, o skafandrai!
Iš pirmo žvilgsnio ši teorija nekelia didelio pasitikėjimo. Tačiau detali dogu apžiūra leidžia pamatyti kai kurias detales, liudijančias apie aukštą technologinių aprangos amintojų lygį.
Konstrukcijos analizė
Savo neįprasta forma ir dydžiu dėmesį iš karto patraukia ateivio galva. Šalme taip pat aiškiai matomos didelės linzės su kiaurymėmis. Tai gali liudyti apie ateivių planetoje nuolat esančią prieblandą. Ir tik čia, Žemėje, ateiviai priversti nešioti akinius su uždanga.
Vougas Grynas atkreipia dėmesį į savotiškus liukus, esančius kai kurių statulėlių viršugalvyje. Beveik visuose egzemplioriuose ties burna ir skruostais galima pamatyti tris mažus iškilumus. Jie kelia asociacijas su lizdais, skirtais pajungti kalbėjimo įrenginių kabelius ir kvėpavimo sistemos žarneles. Įdomu tai, kad, Gryno nuomone, kai kurie skafandrai skirti moteriškos lyties ateiviams.
Statulėlės dažnai būna be rankų ir kojų, kas gali reikšti „tuščią“ skafandrą, t.y. jame nėra žmogaus. Kai kurios statulėlės neturi šalmo, todėl viduje matoma ateivio galva. Savo patirtį, sukauptą tyrinėjant dogu statulėles, Vougas Grynas apibendrino knygose „Astronautai Senovės Japonijoje“ (1982) ir „Šešių tūkstančių metų amžiaus skafandrai“ (1997).
Senovė
Taigi, dogu statulėles pagamino akmens amžiaus žmonės, kurie Japonijoje gyveno prieš 10-20 tūkstančių metų ir neturėjo ypatingų pasiekimų technikos, žemės ūkio ar net religijos srityse. Šie žmonės, vadinami džomonais, jau žinojo keramiką, apie ką byloja rasti keraminiai dirbiniai, kurių amžius 12700 metų, ir kurie pagaminti žymiai anksčiau, nei žmonija išrado raštą. Pats Vougas Grynas nuo pat kosminės eros pradžios ėmė studijuoti visą prieinamą medžiagą apie JAV ir SSRS kosmonautų skafandrų konstrukciją ir negalėjo nepastebėti tam tikro panašumo su dogu apranga. Grynas teigia, kad senoji Japonų mitologija tiesiog persunkta istorijomis apie „dangaus būtybes“, besilankančias Žemėje.
Tarp jų buvo ir pikti „dievai“, vadinami Kapa, kurie turėjo pelekus ir plaukmenis ir , kaip pasakojama mituose, puikiai jautėsi Žemės vandens telkiniuose, į kuriuos įtempdavo užsižiopsojusius vietinius gyventojus. Tuo pačiu metu Kapa žmones mokino žemdirbystės, austi audinius, gaminti keramiką. Vougas Grynas prisipažįsta: „Žinoma, daugelis visus šiuos teiginius palaikys visiška nesąmone, tačiau jeigu jie atidžiai susipažins su mano surinkta medžiaga, nuomonę pakeis“.
Ekspertizė
1964-ais ir 1990-ais metais NASA specialistai atliko kruopščią dogu statulėlių ekspertizę. Padaryta nepaprastai įdomi išvada: „Dogu iš tiesų panašūs į žmones ar į žmones panašius sutvėrimus, apsirengusius labai panašiais į kosminius skafandrus rūbais“. Beje Cin San kapavietėje (Kiusiu, Japonija), kuri įrengta apie du tūkstančiai metų prieš mūsų erą, pavaizduotas senovės karalius, pakėlęs rankas į dangų ir sveikinantis septynis skraidančius diskus.
Kitos iš senovės atkeliavusios paslaptys
Žmonijos kultūros istorijoje yra daugybė artefaktų (rankų darbo gaminių), kurie suteikia pagrindą manyti, kad senovėje tikrai buvo paleokontaktai, t.y. kontaktai su ateiviais. Įdomu tai, kad žinomi ne tik materialūs nepaprasti artefaktai, bet ir stulbinančios idėjos, žymiai aplenkusios savo laiką! Prie tokių idėjų galima priskirti šumerų mokslą, senųjų majų kalendorių, antikinį mokymą apie atomą ir tai, kad Žemė apvali, kasinėjimų Irake metu aptiktas 2 tūkstančių metų amžiaus elektros baterijas, pirmojo amžiaus prieš mūsų erą „skaičiavimo mašiną“, kurią narai aptiko prie Graikijai priklausančios Andikitiro salos nuskendusiame laive.
Šis mechanizmas turėjo sudėtingą ciferblatų ir krumpliaračių sistemą, kurios pagalba galima atlikti astronominius skaičiavimus. Žinomas savo laiku amerikietis nežemiškojo proto ieškotojas Kartas Saganas teigė, kad mums iš legendos reikia „šio to daugiau, nei paprasčiausio pasakojimo apie pasirodžiusias dangaus būtybes“. Jeigu Saganas būtų išgyvenęs iki mūsų dienų, tokios medžiagos būtų gavęs daugiau nei pakankamai.
Skraidantys aparatai
Pirmieji piešiniai, kuriuose pavaizduoti tokie skraidantys aparatai, atlikti prieš 10-15 tūkstančių metų. Jie buvo aptikti Prancūzijos ir Ispanijos urvuose. Pavyzdžiui, Ispanijos Santandero provincijoje Altairo urve pavaizduota bizonų kaimenė, o ant lubų – eilės disko formos objektų. Tai leidžia teigti, kad šie skraidantys aparatai nebuvo prasimanymas. Kochistano urvuose esantys piešiniai ant sienų vaizduoja žvaigždėtą dangų. Mokslininkus nustebino tai, kad žvaigždžių išsidėstymas pavaizduotas toks, koks jis buvo prieš 13 tūkstančių metų!
Tačiau patys garsiausi piešiniai ant sienų aptikti Tasilyje (Sachara, Afrika). Manoma, kad jie sukurti prieš 6-10 tūkstančių metų! Sienose galima aptikti nupieštus tūkstančius gyvūnų ir žmonių, tarp kurių sutinkamos figūros skafandruose. Ypač įspūdinga didžiulė žmogaus su skafandru figūra („Didysis marsiečių vadas“), kurioje netgi matomos klostės, kas liudija apie aprangos elastingumą. Panašių piešinių ant uolų aptikta ne tik Afrikoje, bet ir Italijoje, Peru, Australijoje.
