Per keletą paskutinių dešimtmečių raudonoji planeta mokslininkams pateikė daugybę siurprizų. Neturėdami galimybės objektyviai spręsti apie tai, kas vyksta Marso paviršiuje, mokslininkai priversti pasitenkinti „hubble“ teleskopo pagalba iš kosmoso padarytomis nuotraukomis. Neretai fotografijose matoma kažkas tokio, ką labai sunku logiškai paaiškinti. pvz., vos ne pačiais paslaptingiausiais Marso reljefo“anomaliais elementais“ pripažinti taip vadinami „kirminai“ – keisti dariniai, apie kurių kilmę ir paskirtį diskutuoja visas mokslo pasaulis.
Viskas prasidėjo 1999 m. rugpjūčio mėn., kai viena NASA vadovaujama privati tyrimo kompanija galingo teleskopo pagalba pavyko padaryti keletą geros kokybės nuotraukų, kuriose buvo užfiksuota žemuma, žinoma Acidalijos lygumos pavadinimu. Gautų fotografijų analizė sukėlė sumaištį tarp mokslininkų: lygumos paviršius buvo išraižytas keistomis įdubomis, kurių vaizdas priminė tinklelį. Šiose įdubose matėsi keisti vamzdžio pavidalo dariniai, primenantys gigantiškas žieduotąsias kirmėles, kurių ilgis keletas km, o plotis – iki 180 m! Iš kur Marse atsirado kirminai, ir dar tokių gabaritų?
NASA mokslininkai iš karto pareiškė norą gauti tikslesnes ir smulkesnes paslaptingų objektų nuotraukas, tačiau pakartotinis fotografavimas buvo atliktas tik po 3 metų. Per tą laiką apstulbusiems mokslininkams liko tik kurti pačias fantastiškiausias hipotezes. Pvz., 2000-siais m. mokslinėje konferencijoje Japonijoje fizikas Franklinas Lajonsas pareiškė, kad Marso „kirminus“ laiko šios planetos faunos atstovais, nes paskui juos tarsi matomas pėdsakas, panašus į tą, kokį dirvoje palieka Žemės lietaus sliekai. Tokiu atveju, kodėl jų „takai“ ne atskirti vienas nuo kito, kaip Žemėje, o sudaro vieningą tinklą? Ir kodėl pats „takas“ tai susiaurėja, pasiekęs meteorito kraterį, tai vėl praplatėja už kraterio? Kitų tyrinėtojų nuomone, šie anomalūs planetos landšafto elementai neturi nieko bendro su Žemės bestuburiais ir labiau primena gofruotus tunelius su tvirtu karkasu – visa tai kažkokios inžinierinės minties įkūnijimas. Tačiau kokios ir kieno?
„Hubble“ teleskopu 2002-ais m. padarytos pakartotinės nuotraukos parodė, kad per tą laiką, kol vyko mokslininkų ginčai, Acidalijos lygumos paviršiuje neįvyko jokių pokyčių. Visiškai gali būti, kad į vamzdžius panašūs objektai Marse atsirado prieš daug tūkstantmečių. Kai kuriose fotografijose aiškiai matomi šviesos atspindžiai, sklindantys nuo gofruoto „kirmėlių“ paviršiaus, tarsi jis būtų pagamintas iš stiklo. Detaliau patyrinėjus nuotraukas sunku nepamatyti, kad kiekvienas objektas turi daugybę pusiau sferinių „šonkaulių“, padedančių išlaikyti formą.
Vienoje iš ryškiausių nuotraukų gerai matoma, kad „tunelis“ užsibaigia keistu geologiniu dariniu, primenančiu milžinišką „čiulptuką“ su gana lygiais kampuotais, kraštais. Šio darinio dugne galima pamatyti žiojėjančią įdubą, labai panašią į įėjimą į tunelį. Netoliese atidus tyrinėtojas pamatys kažką, primenantį… turbiną, apneštą Marso smėliu.
Chazanovičiaus nuomone yra dar kažkas, į ką kiti kolegos neatkreipė dėmesio: visų tunelių „šonkauliai“ yra nesimetriški. Jei žiūrėti į „šonkaulį“ tarsi iš priekio, tai viena jo puse tolydžiai leidžiasi žemyn, o kita – tarsi kabo, todėl iš viršaus „tunelis“ atrodo kaip gyvūno stuburas. Kiekvieno „tunelio“ segmentai, atskirti „šonkauliais“, labai primena ištraukiamą žiūroną…
Jei hipotezė apie gigantiškus kirminus neatspari mokslinei kritikai, tai kitos versijos visiškai nusipelno būti vystomos toliau. Viena iš labiausiai tikėtinų priežasčių, dėl kurių susidarė Marso tuneliai, mokslininkų manymu yra gamtinis faktorius. NASA tyrinėtojo Deivido Peria nuomone, dėl visko kaltas keistas piešinys, sudarytas iš smėlio kopų, kurias sunešė vėjas.
Tačiau nė viena paminėta hipotezė netaps pagrindine tok, kol mūsų artimiausias «kaimynas» Marsas nepriims svečių iš Žemės, atvykusių su tikslu viską detaliai ištyrinėti.
Man tai panašų į smėlio kopas 🙂
Paskutinė fotografija yra ne iš Marso planetos fotografavimų, o iš meteorito, kuris nukrito į Žemę: „Martian Meteorite“ – kuris, kaip spėjama, tai Marso skeveldra išskriejusi į kosmosą po susidūrimo įvykusio prieš 4 milijonus metų. (po kurio marsas neteko savo magnetinio lauko)
Ir jame, po mikroskopu matomos fosilijos.
Netgi didinimo roduklis pridėtas: 500 nanometrų 🙂
jie juda?