Apiemistika.lt rašė apie paslaptingus garsus sklindančius iš dangaus. Tiesa, keisti ir nepaaiškinami garsai yra fiksuojami ne tik danguje, bet ir po vandeniu.
JAV mokslininkai sukūrę galingiausius radioteleskopus, tikisi „sugauti“ dirbtinį signalą iš kosminės erdvės. 0 Karinio jūrų laivyno (KJL) specialistai, dar 1966 metais rytinėje JAV pakrantėje įsirengę kilometrus siekiančias povandenines antenas, ėmė tyrinėti garso signalo sklidimo po vandeniu ypatybes.
Apie tą įvykį rašė JAV žurnalas „Mens iliustraited“. Tikėtasi nustatyti, galios signalas ir kaip toli gali būti priimtas. Iš karto atsirado keistenybių. Paleidus signalą ir sulaukus jo „aido“, sekdavo nesuprantamas pranešimas. Pradžioje buvo galvota, jog tai gali būti pakartotinis „aidas“ nuo skirtingo druskingumo ar vandens tankio sluoksnio ribos. Bet pakartojus signalus kitomis kryptimis, antrojo „aido“ nebuvo. Patikrinus signalą kompiuteriais, buvo įsitikinta, kad tai ne „aidas“, o kažkieno sukurtas signalas. Kariškiams toks kišimasis į jų bandymus nepatiko ir jie pabandė surasti siuntėją. Išsiųsti laivai nustatė signalo siuntimo vietą. Ji pasirodė esanti vienoje iš giliausių Atlanto vandenyno (8000 metrų gylio) įdubų. Iš tokio gylio siųsti signalų negalėjo jokios valstybės atstovai.
Tik 1996 metais Pentagonas su galingiausiais kompiuteriais galėjo tuos signalus iššifruoti. Pavyko ar ne, nėra žinoma. Bet žinoma, jog po to gerokai padidintas tokių programų finansavimas, ir paaiškėjo, kad ne veltui. Ne tik Atlanto, bet ir kitų vandenynų giliose įdubose buvo aptikti šaltiniai, skleidžiantys signalus žemo dažnio ilgomis bangomis. Įrašyti ir paleisti pagreitintu režimu jie tapo prieinami žmogaus ausiai.
Mokslininkai ėmė juos rūšiuoti pagal būdingus ypatumus į „staugimo“, „švilpimo“, „stabdymo“, „traukinio“ ir kitus garsus. 1997 metais Ramiojo vandenyno gilioje ertmėje užfiksuotas „stabdymas“ primena nusileidžiančio lėktuvo stabdymo garsus. 2003 metais užfiksuotas „kylantis“ galingas riaumojimas. Dauguma tų signalų siuntėjų yra giliose gelmėse ir keičia savo buvimo vietą.
http://youtu.be/i6DK-AYgKI8JAV okeanografijos valdybos speciali akustinio tyrimo ekspedicija, vadovaujama K. Fokso, jau daugiau kaip 15 metų tiria povandeninius garsus. K. Foksas tvirtina puikiai atskiriąs naftos gręžinio platformų, povandeninių žemės drebėjimų, Antarktidoje atskylančių aisbergų ir kitus garsus. Sako, už kelių šimtų kilometrų girdimi melsvųjų banginių meilingi čiauškėjimai. Tačiau jis pripažįsta turintis daugybę įrašytų garsų, suskirstytų pagal aukščiau minėtus tipus, kurių skleidėjų kol kas nesiseka iššifruoti.
Tuos keistus garsus gal pavyks paaiškinti artimiausiu metu nors informacija ir slepiama nuo žiniasklaidos.
