Legenda apie karalių Artūrą pasakoja, kad jis gimė V a. po Kristaus. Pasakojama, kad didysis burtininkas Merlinas pavertė Uterį Pendragoną, vieną narsiausių Anglijos karių, panašiu į Tintagelio kunigaikštį, Kornvalio kunigaikštienės Ingrainos vyrą. Uteris suviliojo Ingrainą Tintagelio trobelėje, tačiau vaikas, kurį jis pradėjo, vos gimęs buvo pagrobtas. Kūdikis buvo pavadintas Artūru ir buvo auklėjamas jam visiškai nežinant apie savo karališkąją kilmę. Uteriui mirus sostas liko be paveldėtojo.
Merlinas įsmeigė į uolą kalaviją, vadinamą Eskaliburu, ir paskelbė, kad jį ištraukti gali tik žmogus iš karališkosios giminės. Tai pajėgė padaryti tik jaunasis Artūras, ir jis buvo paskelbtas karaliumi. Vienuolika kitų Britanijos valdovų prieš jaunąjį valdovą sukilo, tačiau jis numalšino sukilimą, ir prasidėjo didingas ir šlovingas jo valdymo laikotarpis.
Artūras vedė Genevrą, o savo karalystės sostapilyje, Kameloto pilyje, dunksančioje Avalono slėnyje, sutelkė narsių ir garbingų riterių draugiją. Kadangi Artūras nenorėjo demonstruoti savo išskirtinumo, Genevros tėvas padirbino jam apskritą stalą, kuris virto legenda. Apskritojo stalo riteriai pasiekė didžių pergalių kovodami su užpuolikais saksais ir Romos imperija. Pasakojama, kad pats Artūras buvo pasiskelbęs imperatoriumi ir netgi buvo susiruošęs ieškoti Šventojo Gralio. Deja, maždaug tuo metu Lanselotas, vienas iš Artūro riterių, kuriuo jis labiausiai pasitikėjo, suviliojo Genevrą ir patyrė su ja meilės nuotykį.
Tai tapo Artūro saulėlydžio pradžios ženklu. Įsimylėjėliai pabėgo į Lanseloto tėviškę Bretanėje (Prancūzija). Artūras nusprendė juos vytis ir pradėti karą su buvusiu bičiuliu. Anglijos valdytoju jis paliko savo sūnėną Mordredą. Artūrui kovojant už Lamanšo Mordredas sukilo, ir karaliui teko grįžti į Angliją. Salisberio lygumoje įvyko žiaurus mūšis. Artūrui pavyko nužudyti Mordredą, tačiau pats karalius taip pat buvo mirtinai sužeistas. Prieš pat mirtį jis sugrįžo į Avaloną. Pasakojama, kad jis įmetęs į ežerą savo kalaviją Eskaliburą, o pats nuėjęs į urvą ir pradingęs jame. Prieš pranykdamas pasakęs, kad sugrįšiąs, kai Anglijai iškils didžiulis pavojus.
Anksčiausiai Artūro tipo asmuo istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas VI a., kai Gildas savo De Excidio Britanniae mini, kad britų kariams vadovavęs kažkoks Ambrosius Aurelianus. Vardas Artūras pradedamas minėti IX a. Nenijaus veikale Historia Brittonium („Britų istorija“). Tačiau tik XII a. Artūro asmeniui imta teikti didesnės reikšmės. Viljamas Malmsberietis ir Godfridas Monmutietis parašė kūrinių, kurie padėjo legendos apie Artūrą pagrindus. Deja, jų kūriniuose daug išgalvotų dalykų, kurie užgožia tikrus Artūro valdymo faktus.
Yra dar vienas įrodymas, liudijantis, kad Artūras — istorinis asmuo. Dauguma įsitikinę, kad Kamelotas buvo Glastonberyje, Somersete. XII a. buvo paskelbta, kad ten rastas Artūro kapas. Kiti teigia, kad didysis karalius palaidotas Scilės salose. Tiesą sakant, yra daug vietovių, kurios galėtų būti siejamos su Artūru, o istorikai nustatė gana daug istorinių asmenybių, kurias galima būtų laikyti karaliumi Artūru. Istorikai mano, kad tiesos nerandama todėl, kad yra per daug istorinių asmenybių, kurias galima būtų tapatinti su karaliumi Artūru.
Žinome tik tiek, kad VI a. daugelio keltų karalysčių valdovai turėjo Artūro vardą; galbūt taip buvo reiškiama pagarba pirmajam karaliui. Pirma, Artūro vardo išplitimas sunkina istorines paieškas, antra — tai tarsi patvirtina prielaidą, kad iš tiesų gyveno garsus ir didis ankstesnės kartos karalius.
Labiausiai stulbinamas įrodymas buvo rastas visai neseniai. 1998-ųjų liepą ant uolėtos kalvos Tintagelyje, Kornvalyje, archeologai aptiko plokštę, kurioje lotynų kalba įrašytas vardas Artagnov ar Arthnou. Plokštė datuojama šeštu amžiumi. Ji patvirtina, kad tuo metu legendinėse Artūro žemėse iš tikrųjų gyveno kilmingas žmogus tokiu vardu. Kaip ir dauguma kitų istorijos paslapčių, taip ir ši istorijos vingiuose iškraipyta tiesa pamažu padedant mokslui ir šiuolaikinei visuomenei rekonstruojama. Galbūt niekada iki galo nesužinosime, kiek tiesos yra legendoje apie karalių Artūrą, tačiau tokie radiniai kaip šis padeda prie jos priartėti.