Vienas gyvenimas…
Dvynių gyvenimo istorijos visada daro įspūdį, ypač ši istorija apie du brolius dvynius iš Ohajo valstijos. Jų tėvai žuvo, kai mažyliams buvo vos kelios savaitės. Juos įsūnijusios dvi šeimos berniukus išskyrė. Nuo tada prasideda neįtikimų sutapimų serija. Pirmiausia abi šeimos, nesitardamos ir nenujausdamos apie viena kitos planus, pavadino berniukus tuo pačiu vardu – Džeimsas. Broliai užaugo nežinodami apie vienas kito egzistavimą, tačiau abu įgijo juridinį išsilavinimą, abu puikiai braižė ir dirbo medžio darbus, abu vedė moteris tuo pačiu vardu – Linda. Abu broliai susilaukė sūnų ir abu juos pavadino Džeimsu Alenu. Paskui broliai metė savo žmonas ir antrą kartą vedė moteris tuo pačiu vardu – Betė. Abu turėjo po šunį Tojų ir taip toliau. Sulaukę 40-ies jie sužinojo apie vienas kitą, susitiko ir negalėjo atsistebėti, kad visus priverstinio išsiskyrimo metus gyveno vieną gyvenimą.
…viena mirtis
2002 metais septyniasdešimtmečiai broliai dvyniai žuvo dviejose viena su kita nesusijusiose avarijose, įvykusiose valandos skirtumu tame pačiame kelyje Suomijos šiaurėje! Policijos atstovai tvirtino, kad šiame kelio ruože avarijų seniai nebuvo, todėl pranešimas apie dvi avarijas, tą pačią dieną įvykusias valandos skirtumu, juos be galo nustebino, o kai dar paaiškėjo, kad aukos – broliai dvyniai, jie buvo tiesiog šokiruoti.
…ir viena širdis dviem
Dvyniai Džonas ir Arturas Maufortai su šeimomis gyveno 80 km atstumu vienas nuo kito. 1975 metų gegužės 22-osios vakarą abu broliai krūtinėje pajuto smarkų skausmą. Jų šeimų nariai (kurie tą valandėlę nė neįtarė, kas vyksta giminaičių namuose) beveik vienu metu nugabeno abu brolius į skirtingas ligonines. Maždaug tuo pačiu metu abu broliai mirė nuo širdies priepuolio.
Kaip Edgaro Po romane
Žinomas rašytojas Edgaras Po (Edgar Poe) parašė apsakymą apie nuskendusio laivo keleivius, kuriems pavyko išsigelbėti. Daug dienų jie plūduriavo vandenyne sukiužusiame laivelyje, kol badas juos privertė nužudyti ir suvalgyti vieną iš bendrakeleivių – jungą, vardu Ričardas Parkeris. Po kelerių metų (1884 m.) atviroje jūroje buvo aptiktas laivelis su trimis išsigelbėjusiais nuskendusio laivo keleiviais. Paaiškėjo, kad išsigelbėjo keturi žmonės, bet po kurio laiko išbadėję suaugusieji nužudė ir suvalgė jungą, vardu Ričardas Parkeris. Nė vienas iš likusių gyvų keleivių nebuvo skaitęs Edgaro Po apsakymo.
Knyga rado šeimininkę
1920 metais amerikietė rašytoja En Periš (Anne Parrish), tuo metu viešėjusi Paryžiuje, bukinistų parduotuvėje aptiko mylimą vaikystės knygą „Džekas Frostas ir kitos istorijos“. En nupirko knygą ir vyrui papasakojo, kaip ją mėgo vaikystėje. Vyras atvertė knygą ir pamatė įrašą tituliniame puslapyje „En Periš, 209H, Veberio gatvė, Kolorado Springsas“. Tai buvo ta pati knyga, kurią kadaise turėjo En.
Romanas, išpranašavęs „Titaniko“ žūtį
1898 metais rašytojas Morganas Robertsonas (Morgan Robertson) parašė romaną „Futility“ apie pirmąją ir paskutiniąją transatlantinio lainerio „Titanas“ kelionę. Nors laivas buvo laikomas patikimiausiu per visą istoriją, jis nuskendo susidūręs su ledkalniu ir pražudė daugybę žmonių. 1912 metais, po trylikos metų, transatlantinis laineris „Titanikas“, kuris buvo vadinamas patikimiausiu laivu per visą istoriją, nuskendo per pirmąją savo kelionę, tamsoje užplaukęs ant ledkalnio, žuvo daugybė žmonių. Romanas ir gyvenimas sutapo net smulkmenose: pagal knygą „Titanu“ plaukė 3000 keleivių, tikrajame „Titanike“ – 2207, gelbėjimo valčių knygoje buvo 24, „Titanike“ – 20.
Bloga diena
Kai būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVI buvo dar vaikas, asmeninis astrologas jį įspėjo, kad 21 kiekvieno mėnesio diena – jam nelaiminga. Karalių tiek paveikė ši pranašystė, kad jis niekada neplanuodavo nieko svarbaus 21 dieną. Tačiau ne viskas priklausė nuo karaliaus. 1791 metų birželio 21 dieną karalius ir karalienė buvo suimti, kai bandė bėgti iš revoliucijos apimtos Prancūzijos. Tais pačiais metais rugsėjo 21 dieną Prancūzija pasiskelbė respublika. O 1793 metų sausio 21 dieną karaliui Liudvikui XVI buvo nukirsta galva.
Du ponai Brisonai
6-ojo dešimtmečio pabaigoje Džordžas D.Brisonas išvyko į komandiruotę ir apsistojo viešbutyje „Brown Hotel“ Kentukio valstijoje. Pasirašęs visus reikiamus dokumentus, Dž.D.Brisonas gavo 307 kambario raktą. Dž.D.Brisonas pasiteiravo portjė, ar jo vardu nebuvo gauta korespondencijos. Šis iškart įteikė verslininkui laišką, adresuotą Džordžui D.Brisonui, gyvenančiam 307 kambaryje. Taigi, laiško autorius iš anksto žinojo, kokiame kambaryje apsigyvens Dž.D.Brisonas? Mįslė išaiškėjo vėliau: laiškas buvo skirtas ne verslininkui, o ankstesniam 307 kambario gyventojui, taip pat Džordžui D.Brisonui.
Kulka, kuri pasiekė tikslą
Henris Ziglandas buvo įsitikinęs, kad jam pavyko apmauti likimą. 1883 metais jis nutraukė santykius su mylimąja, o ši iš sielvarto nusižudė. Merginos brolis iš nevilties pabandė Henrį nušauti ir nusprendęs, kad kulka pasiekė tikslą, nusišovė pats. Tačiau Henris liko gyvas: kulka tik kliudė veidą ir įsmigo į medžio kamieną. Po kelerių metų Henris sumanė nupjauti šį medį, bet kamienas buvo pernelyg storas ir užduotis pasirodė esanti neįvykdoma. Tada H.Ziglandas nutarė susprogdinti medį. Nuo sprogimo kulka, kuri vis dar buvo įstrigusi medyje, išsiveržė į laisvę ir pataikė tiesiai Henriui į galvą. Jis iškart žuvo.
Išgelbėtas gelbėtojas
Praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Detroito gyventojas Džozefas Figlokas ramiai sau žingsniavo gatve. Staiga iš daugiaaukščio namo lango tiesiog ant Džozefo galvos nukrito metų vaikas. Abu atsipirko lengvu išgąsčiu. Vėliau paaiškėjo, kad jauna ir neatsargi mamytė tiesiog pamiršo uždaryti langą. Stebuklas? O kaip pavadinti tai, kas įvyko lygiai po metų? Džozefas ramiai sau žingsniavo gatve ir staiga iš daugiaaukščio lango jam ant galvos nukrito tas pats vaikas! Abu įvykio dalyviai vėl atsipirko lengvu išgąsčiu.
Antrasis karaliaus veidas
Italijos karalius Umbertas I kartą Moncoje užsuko į nedidelį restoranėlį papietauti. Užsakymą pagarbiai priėmė pats restorano savininkas. Žvilgtelėjęs į jį, karalius staiga suprato, kad priešais – tiksli jo paties kopija. Ir veidu, ir figūra restorano šeimininkas buvo nepaprastai panašus į Jo Didenybę. Vyrai išsikalbėjo ir atrado daugiau panašumų: abu gimė tą pačią dieną, tame pačiame mieste, abu yra vedę moteris, vardu Margarita, restorano šeimininkas atidarė jį Umberto I karūnavimo dieną. Bet tuo sutapimai nesibaigė. 1900 metais karaliui buvo pranešta, kad restorano, kuriame karalius vis apsilankydavo, savininkas žuvo įvykus nelaimingam ats itikimui – buvo nušautas. Nespėjo karalius pareikšti užuojautos, kai jį patį nušovė anarchistas iš karietą apsupusios minios.
Markas Tvenas ir Halio kometa
Garsusis rašytojas Markas Tvenas (Mark Twain) gimė 1835 metais, tą dieną, kai netoli Žemės praskriejo Halio kometa, o mirė 1910-aisiais, kai ji vėl pasirodė netoli Žemės orbitos. Rašytojas pats numatė savo mirtį jau 1909 metais: „Atėjau į pasaulį kartu su Halio kometa ir kitais metais jį paliksiu kartu su ja“.
Sūnus išlošė vietoj tėvo
1858 metais pokerio lošėją Robertą Foloną nušovė jam pralaimėjęs varžovas, pareiškęs, kad Robertas – sukčius, 600 dolerių laimėjęs apgaule. R.Folono vieta prie stalo liko laisva, laimikis liko gulėti šalia, nes niekas iš žaidėjų nenorėjo užimti „nelaimingos vietos“. Tačiau žaidimą reikėjo tęsti, ir varžovai pasitarę išėjo į gatvę ir atsivedė jauną vaikiną, kuris atsitiktinai ėjo pro šalį. Naujoką pasodino prie stalo ir įteikė jam 600 dolerių. Į nusikaltimo vietą atvykusi policija pamatė, kad žudikai azartiškai lošia pokerį, o laimi naujokas, pradinę 600 dolerių sumą spėjęs paversti 2200 dolerių laimėjimu. Suėmę pagrindinius įtariamuosius R.Folono nužudymu, policininkai liepė 600 velionio laimėtų dolerių perduoti jo artimiausiam giminaičiui, kuris pasirodė esąs tas pats jaunas lošėjas, nematęs tėvo daugiau kaip 7 metus!
Trys nepažįstamieji traukinyje
1920 metais trys anglai važiavo traukiniu vienoje kupė. Susipažinus išaiškėjo keistas sutapimas: vieno iš jų pavardė buvo Binkhemas, antrojo – Pauelas, o trečiojo – Binkhemas-Pauelas. Jie visiškai nebuvo giminės.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“