Turino drobulė — ne vienintelis iš senovės laikų mus pasiekęs daiktas, kuriame užfiksuotas slėpiningas Kristaus atvaizdas. Krikščionių legenda pasakoja apie išblukusią lininę skepetą, kurioje taip pat nežinomu būdu įsispaudęs Jėzaus veido atvaizdas. Sakoma, kad ši skepeta turi stebuklingų gydomųjų ir antgamtinių galių. Taip pat, kaip ir Turino drobulė, ji vertinama labai nevienareikšmiškai. Tačiau su šiuo audeklu susiję ir daugiau paslapčių, ne tik atvaizdo atsiradimo istorija. Vatikanas teigia, kad jo archyvuose ši skepeta laikoma nuo XII a., tačiau 1999 m. vienas krikščioniškojo meno žinovas, dirbantis katalikiškoms organizacijoms, pareiškė radęs tikrąją skepetą, paslėptą nuošaliame Italijos vienuolyne. Tad kuo gi mums tikėti?
Kai Kristus nešė savo kryžių per Jeruzalę į Kalvariją, nukryžiavimo vietą, iš minios išpuolė moteris ir nušluostė skepeta jam nuo veido kraują ir prakaitą. Atsidėkodamas jis paliko savo veido atvaizdą, įsispaudusį audekle. Šis epizodas rankraščiuose neaprašytas, tačiau legenda pasakoja, kad tos moters vardas buvęs Veronika. Pasakojama, kad ji pastebėjusi, jog skepeta turinti stebuklingų gydomųjų galių. Nugabenusi audeklą į Romą juo ji išgydžiusi sunegalavusį imperatorių Tiberijų. Paskui skepetą atidavusi popiežiui Klemensui ir Bažnyčiai.
Rašytiniai šaltiniai liudija, kad skepeta buvo laikoma Romoje bent jau nuo IV a. 1297 m. ji buvo perkelta į Vatikano baziliką ir tapo piligrimų, tikinčių, kad ji — tikras Kristaus atvaizdas, garbinimo objektu. Reikia pasakyti, kad atvaizdas beveik visiškai toks pats, kaip Turino drobulėje. 1608 m. rengiantis rekonstrukcijai, ta bazilikos dalis, kurioje buvo laikoma Veronikos skepeta, buvo nugriauta. Audeklas buvo perkeltas į Vatikano archyvą ir nuo tol, laikantis didžiausio saugumo reikalavimų, rodomas visuomenei tik kartą per metus.
1999 m. birželio 3 d. krikščioniškojo meno istorijos profesorius, dirbantis Vatikano Grigaliaus universitete, popiežiškosios Bažnyčios kultūros istorijos komisijos patarėjas, paskelbė, kad jis sėkmingai baigė 13 metų trukusias tikrosios Veronikos skepetos paieškas. Vokiečių jėzuitas Heinrichas Feiferis (Heinrich Pfeiffer) pareiškė, kad audeklas, kasmet rodomas visuomenei, viso labo tėra kopija, pagaminta Vatikano nurodymu, idant nebūtų nuvilti čia plūstantys piligrimai.
Jis paskelbė, kad rado tikrąją relikviją, kuri laikoma vienuolyne, esančiame mažame Italijos Monopelo (Monopello) kaimelyje, Apeninų kalnuose. Kaimo vienuolyno dokumentuose įrašyta, kad 1608 m. įkalinto kareivio žmona pavogė skepetą ir pardavė ją kilmingam Monopelano gyventojui, kad galėtų išlaisvinti savo vyrą iš kalėjimo. Kilmingasis padovanojo skepetą vienuoliams kapucinams, kurie nuo tada ją laiko vienuolyne ir garbina kaip šventą relikviją.
H. Feiferio aptiktoji skepeta yra beveik permatomas 6,7 colio pločio ir 9,4 colio ilgio audeklas. Joje matyti tamsiai raudonos spalvos ilgaplaukio barzdoto vyro atmerktomis akimis atvaizdas. Taip pat matyti raudonų taškelių žymės, kurios, kaip tikima, yra kraujas. Skirtingai apšviečiamas atvaizdas tai pranyksta, tai vėl atsiranda. Ši ypatybė, pasak H. Feiferio, tais laikais, kai mokslas dar nebuvo labai išsivystęs, buvo laikoma antgamtiška. Dar H. Feiferis teigė, kad ultravioletiniais spinduliais atlikti tyrimai parodė, jog atvaizdas nenutapytas ir yra identiškas iš abiejų audeklo pusių.
Tačiau skeptikų tai neįtikina. Jie teigia, kad atvaizdas vienodai atsispaudė iš abiejų audeklo pusių todėl, kad audeklas yra itin plonas. Daug kas atvaizdo skepetoje panašumą su atvaizdu Turino drobulėje linkę aiškinti tuo, kad šis esąs nukopijuotas nuo Turino drobulės. Skeptikai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Veronikos susitikimo su Jėzumi neužfiksuota jokiuose istoriniuose šaltiniuose, o pats vardas esą sudarytas iš lotynų kalbos žodžių vera icon, tai reiškia „tikrasis atvaizdas“.
Vienintelė galimybė moksliškai nustatyti audeklo amžių būtų pasinaudoti radioaktyviosios anglies metodu. Tačiau nuogąstaujama, kad tokį ploną audinį tyrimo metu galima nepataisomai sugadinti. Pats H. Feiferis relikvijos autentiškumu neabejoja. Tačiau ne visiems katalikams lengva apsispręsti. Netgi jeigu jie patikėtų legenda — kurią skepetą reikėtų pripažinti tikrąja?
