Koks bus pasaulis 2064 metais?

JAV rašytojas fantastas Aizekas Azimovas (Isaac Asimov), parašęs apie 500 knygų, pagal profesiją – biochemikas, 1964 m. pabandė įsivaizduoti žmonijos gyvenimą 2014 metais. Jam išties pavyko atspėti kai kuriuos laimėjimus, kuriais mėgaujamės šiandien.

Laikraštis „El Mundo“ analizuoja A. Azimovo prognozes, kurias jis pats išdėstė straipsnyje, išspausdintame „The New York Times“, taip pat pateikia 6 ekspertų spėjimus, kaip mes gyvensime po 50 metų.

Atspėjo 30 proc. tikrovės

Leidinio vertinimu, 1964 m. Azimovas atspėjo mažiau nei 40 proc. dalykų. 30 proc. prognozių neišsipildė ir netgi liko toli nuo tiesos. 30 proc. išsipildė daugmaž. Pavyzdžiui, Azimovas tvirtino, jog „aparatūra, žinoma, bus be laidų, ją maitins ilgalaikio veikimo radioizotopiniai elementai“.

Nors automobiliai neskraido virš žemės, o gatvėse nėra judančių šaligatvių, užtat rašytojas fantastas numatė, kad bendraudami telefonu mes galėsime ne tik klausytis balso, bet ir matyti, su kuo kalbame. Maža to – jis teigė, jog galėsime naudoti telefono ekraną dokumentams bei nuotraukoms peržiūrėti, „ištraukoms iš knygų skaityti“. Orbitos palydovų dėka, anot A. Azimovo, galėsime skambinti į bet kurį planetos tašką tiesiogiai.

Amerikietis taip pat atspėjo, kad turėsime miniatiūrines skaitmenų mašinas, tik nepatikslino, jog galėsime jas naudoti kaip telefonus. Kita vertus, 1964 m. A. Azimovas nujautė, kad tos mašinos „tarnaus kaip smegenys robotams“.

Televizorius, pasak A. Azimovo, pakeis „ekranai ant sienų“, virtuvėje atsiras įrenginiai maistui gaminti, „pusryčius bus galima užsisakyti iš vakaro, kad būtų paruošti reikiamam laikui“. Namuose bus galima „reguliuoti klimatą“.

Apie internetą fantastas neužsiminė.

Prognozės dėl Marso iš dalies išsipildė, dėl Mėnulio – ne. „Į Marsą bus siunčiami kosminiai laivai be pilotų, nors 2014 m. bus ruošiama astronautų ekspedicija“, – rašė jis. Iš tiesų NASA planuoja tokią ekspediciją, bet ne anksčiau nei 2030 metais.

A. Azimovas manė, kad jau 2014 m. Mėnulyje gyvens žmonės. Jis taip pat spėjo, jog pasaulyje atsiras povandeniniai namai. Medicinos srityje, pasak rašytojo, svarbiausia kryptimi taps psichiatrija, žmonija kankinsis „dėl patologiško nuobodulio“, o medikai išmoks „taisyti“ nervus ir arterijas. „2014 metais pasaulyje bus mažai rutininių darbų, kurių negalėtų geriau už žmogų atlikti mašinos“, – rašė A. Azimovas.

2064-ieji:

Visi šeši ekspertai, kuriuos apklausė minėtas leidinys, pabrėžė, jog prognozuoti labai sunku, tačiau vis dėlto ryžosi pasekti A. Azimovo pavyzdžiu.

Ispanijoje įsikūrusio Dirbtinio intelekto instituto direktorius Ramonas Lopesas de Manarasas (Ramon Lopez de Mantaras) mano, jog robotai humanoidai, turintys aukštą intelektą, padės mums tvarkyti namus. Robotizuoti automobiliai taps masiniu reiškiniu. Eismo nelaimių beveik neliks. Lėktuvai skris greičiau. Bus auginami nauji organai ligoniams.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos, bendrai vadinamos CERN, darbuotoja fizikė eksperimentatorė Marija Čamiso (Maria Chamizo) teigia, jog po 50 metų vėžiui išsigydyti pakaks išgerti tablečių, kurios „sunaikins vėžines ląsteles nepažeisdamos sveikųjų“. Atsinaujinantys energijos šaltiniai taps svarbiausi.

Europos kosminės agentūros mokslinių bei robotizuotų tyrimų vadovas Alvaras Chimenesas (Alvaro Gimenez) prognozuoja: kosminis turizmas bus įprastas reiškinys, nors ir nepigus. Žmonija nusigaus iki Marso. „Problema ne techninė, o ekonominė: skrydžio į Marsą kaina pernelyg aukšta“, – aiškina A. Chimenesas.

2064 m. jau gerai pažinsime artimiausias egzoplanetas. Galimas daiktas, rasime ir tokių, kuriose įmanoma gyventi. Tačiau tam, anot mokslininko, prireiks efektyvesnio transporto nei turime šiandien.

Astūrijos (Ispanijos Karalystės autonominis regionas) technologijų instituto mokslo darbuotojas Amadoras Menendesas (Amador Menendez) mano, kad internetu naudosimės per implantus.

„Gali būti, jog popierių ir ekranus kada nors išmesime į šiukšlyną; visa informacija tekės iš mikroschemų į neuronus, ir mes ją vizualizuosime savo smegenyse“, – tikisi A. Menendesas. Optogenetiniai implantai leis gydyti ligas ir smegenų defektus.

Atsiras kompiuteriai, pasižymintys emocijomis. „Tai padarys juos protingesnius, mat įrodyta, jog be emocijų neįmanoma priimti protingų sprendimų“, – sako mokslininkas. .

Silicio slėnyje esančio Singuliarumo universiteto ((lot. singularis – atskiras, ypatingas) mokslininkas Chosė Luisas Kordeiras (Jose Luis Cordeiro) mano, kad po 2045 metų dirbtinis intelektas jau pranoks žmogiškąjį protą, ir mes pereisime į kitą evoliucijos pakopą – tapsime „postžmonėmis“.

„Žmonių civilizacija susijungs į vieną planetos organizmą, kurio intelektinis pajėgumas milijonus kartų viršys esamą šiandien“, – spėja Ch. L. Kordeiras. Šios smegenys apdoros informaciją milijonus kartų greičiau.

2064 m. Saulės sistemos planetose gyvens postžmonių kolonijos. „Civilizacija bus transplanetinė ir beveik nemirtinga“, – tikisi Silicio slėnio mokslininkas.

Gyventojų populiacijos tyrimų departamento aukščiausiosios tarybos narys mokslininkas Antonijus Abeljanas (Antonio Abellan) mano, jog Žemės gyventojų skaičius neviršys 9 mlrd. žmonių. Gimstamumas sumažės, senatvė prasidės vėliau, žmonės gyvens ilgiau. Vidutinis amžius bus 85,4 metų klestinčiose šalyse ir iki 74 metų kitose.

Komentuok su Facebook paskyra: