„Iš viso to, kas gamtoje yra nežinoma, labiausiai nežinomas yra laikas, nes niekas nežino, kas tai yra ir kaip jį valdyti“. (Aristotelis)
Keista hipotezė
Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra susimąstęs apie laiką, jo esmę. Priklausomai nuo situacijos laikas gali labai lėtai tekėti arba bėgti nepaprastai greitai. Jaunystėje dažniausiai žiūrime į priekį. Ne vienas sau yra pasakęs: „Dar bus laiko!“ Senatvėje vis dažniau mintyse atsigręžiame atgal, neretai apgailestaujame dėl taip greitai prabėgusių metų. Laiko begalybė ir negalėjimas jo kaip nors pakeisti mus gąsdina, parodo koks trumpas mūsų gyvenimas ir ko jis iš tikrųjų vertas.
O kodėl laikas yra begalinis? Iš pirmo žvilgsnio atrodantis keistas klausimas nėra toks absurdiškas, kad mokslininkai nepabandytų rasti jam atsakymo. Savaime suprantama, kad visi tyrimai vyksta tik teoriniame lygyje. Tačiau dar nuo Aristotelio laikų niekas nesugebėjo pateikti bent kokio tinkamesnio atsakymo.
Yra iškelta viena hipotezė. Viena jų atrodo kaip iš fantastikos srities, tačiau protingi mokslo veikėjai teigia, kad ji turi teisę egzistuoti. Hipotezės esmė yra ta, kad laikas anksčiau ar vėliau sustos.
Tai ne apokalipsė
Baskų šalies universiteto ir Salamankos universiteto (Ispanija) profesoriai Chosė Senovila, Markas Marsas ir Raulis Viera padarė išvadą, kad laikas lėtėja ir galiausiai gali visiškai sustoti. Pagal šią hipotezę, Visata plečiasi ne su pagreičiu, kaip buvo manoma, o priešingai – lėtėja. Kai baigsis Visatos plėtimasis, laikas sustos. Vienas iš profesorių vaizdingai pasakė: „Viskas pasaulyje apmirs, vaizdas bus kaip nuotraukoje“.
Šiam teiginiui pagrįsti mokslininkai pasinaudojo Žemę. Juk mūsų planeta kažkada sukosi greičiau, nei
dabar. Daugiau nei prieš 4 milijardus metų Žemės para truko apie 6 valandas. Gali būti, kad po daugelio milijonų metų para truks tūkstančius valandų. O dar po kažkiek laiko, labai tolimoje ateityje, Žemė nustos suktis. Mūsų planeta nėra kažkokia išskirtinė, ji paklūsta bendriems Visatos dėsniams.
Iš karto norime nuraminti, kad ispanų mokslininkų hipotezės nereikia vertinti kaip dar vieno apokalipsės scenarijaus. Jeigu laikas iš tiesų sustos, tai įvyks po daugybės milijardų metų, kai ne tik mes, bet ir mūsų planeta nebeegzistuos.
Su ispanų profesoriais sutinka Kembridžo universiteto kosmologai. Jie teigia, kad kolegų teiginiuose yra racionalus grūdas. Yra manoma, kad laikas, kaip fizinis reiškinys, atsirado Didžiojo sprogimo metu, tai jis kada nors gali išnykti. Paprasčiausiai įvyks atvirkštinis procesas.
Šaltinis: Mįslės ir Faktai