1947 pavasarį Ciuricho ir Bazelio varietėse pasirodė olandas Arnoldas Moiskersas pseudonimu Mirinas Dajo ir sujudino taip mokslininkų garbinamo racionalizmo pamatus. Mirinas Dajo demonstravo medicinos stebuklą. Kvapą gniaužiantis jo pasirodymas vykdavo
nustatyta tvarka. Jis įžengdavo į sceną su dviem olandais pagalbininkais, apnuogindavo viršutinę kūno dalį, o pagalbininkai kelis kartus perdurdavo jį 70 cm ilgio rapyra.
Durdavo iš nugaros šiek tik virš juosmens, rapyra išlįsdavo priekyje žemiau krūtinės ląstos ir kyšodavo 30 cm. Keisčiausia, kad per visą pasirodymą nenulašėdavo nė lašo kraujo. Pirmiausia buvo manoma, kad tai optinis triukas. Tačiau Mirinas Dajo ragino žiūrovus ateiti į sceną ir įsitikinti, kad tai ne iliuzija.
Hansas Hubertas, Ciuricho variétés, kurioje olandas vaidino, impresarijus, ragino jį leisti ištirti Ciuricho kantono ligoninės chirurgams. 1947 m. gegužės 3 1 d . Mirinas Dajo su dviem asistentais atvyko į ligoninę, kur susirinko būrys stebėtojų. Čia buvo žurnalistų, medicinos studentų, ligoninės gydytojų, tarp jų profesorius Alfredas Bruneris, chirurginio skyriaus vedėjas.
Mirinas Dajo atsistojo kambario viduryje ir nusirengė iki pusės. Nedelsdamas jo asistentas dūrė rapyra į kūną. Ginklas praėjo inkstų srityje nugaroje ir išlindo priekyje per du pirštus žemiau apatinio šonkaulio.Susirinkusieji buvo apstulbinti. Pirmasis prabilo A. Brunei ir paklausė, ar olandas sutiktų padaryti rentgeno nuotrauką. Ir tuoj pat prisiminė, kad rentgeno kabinetas antrame aukšte. Tačiau Mirinas Dajo tuoj pat sutiko.
Ligoninės koridoriais nužygiavo eisena. Priekyje rapyra perdurtas olandas, paskui apstulbę ligoninės darbuotojai ir pacientai, kurių veiduose atsispindėjo nepatiklumas.
Rentgeno nuotrauka parodė, kad kepenys ir inkstai perdurti kiaurai, medicinos požiūriu nuo tokio sužeidimo Mirinas Dajo turėjo netrukus mirti. Po 20 minučių ištraukė rapyrą, dūriai priekyje ir nugaroje buvo visai maži, jie tuoj užsitraukė. Po keleto minučių neliko randų. Kita rentgeno
nuotrauka parodė, kad kepenys ir plaučiai visai sveiki. Medikai tik skėsčiojo rankomis. Jie negalėjo apie pasirodymą ištarti nė žodžio. Jų nuomone, taip sužeistas žmogus negali likti gyvas. Jis mirtų netekęs kraujo ir nuo šoko arba nuo sepsio ir supūliavusių žaizdų pilvo ertmėje.
Tačiau taip neatsitiko. Dar daugiau: per kitą pasirodymą Miriną Dajo perdūrė tuščiavidure špaga. Įdūrus atsuko špagos smaigalį ir per ją pylė vandenį. Pagaliau Šveicarijos administracija uždraudė pasirodymą, nes nesužeidžiamo olando pasirodymas – per daug sukrečiantis reginys.
Deja, „stebuklingasis žmogus“ pervargo. Apkvaitęs nuo sėkmės kitais metais prarijo 35 cm adatą. Ji turėjo, jo žodžiais tariant, dematerializuotis skrandyje. Tačiau eksperimentas nepavyko. Jis buvo operuotas, tačiau mirė nuo adatos padarytų žaizdų po 10 dienų. Savo paslaptį, kaip
nesužeistas atlaikydavo rapyros dūrį, Mirinas Dajo nusinešė į kapą.
