1944 m. liepos 17 d. Port Čikago (Kalifornija) uoste susprogo du JAV karinio jūrų laivyno transportiniai laivai, prikrauti šaudmenų. Neįtikėtinai stipri detonacija nuniokojo visą laivyno bazę, nukentėjo ir už trijų kilometrų esantis to paties pavadinimo miestelis. 23 jūrų laivyno jūreiviai
žuvo vietoje, keli šimtai sužeisti. Du laivai ir visas krovinys tiesiog išsiskaidė. Už 30 km nuo sprogimo bangos ištrupėjo langų stiklai, o už 60 km esančiame San Franciske matėsi šviesos pašvaistė. Istorikų žiniomis, JAV pirmąją atominę bombą susprogdino 1944 n. liepos 16 d. dykūmoje prie Alamogordo (Niu Meksikas). Sprogimas Port Čikago galėjo būti pirmasis atominis sprogimas. Tik neaišku – numatytas ar ne.
7212 tonų talpos laivas EC-2 „E- A. Bryan“ keturias dienas stovėjo uoste, į jį krovė amuniciją. Maždaug šimtas vyrų, beveik visi juodaodžiai, iki liepos 17 d. 22.00 val. sukrovė į „E. A. Bryan“ 4600 tonų šaudmenų. Šalia stovėjo naujas laivas „Quinalt Viktory“ paruoštas pirmai kelionei. Šiame laive taip pat buvo apie šimtą juodaodžių jūreivių. Krantinėje dirbo daugybė jūreivių, stovėjo pakrovimo darbams atgabentas garvežys ir 16 vagonų. Jūreiviai bijojo krauti tokį amunicijos kiekį, tačiau jiems garantavo, kad sprogimo negali būti, nes bombos ir granatos be sprogiklių.
Ir vis tik 22.20 val. sugriaudėjo sprogimas. Liudininkas girdėjo du sprogimus, vieną po kito. Pirmasis silpnesnis, o antrasis – tikra katastrofa, pakilo keturių kilometrų ugnies stulpas. Visi, kurie buvo laivuose ir krantinėje – žuvo vietoje, lavonų liekanų nerado.
„E. A. Bryan“ buvo sudraskytas į mažiausius gabalėlius. Sprogimo banga pakėlė „Quinalt Viktory“ iš vandens, apsuko ir 1sudraskė į gabalėlius. Surado tik 20 m ilgio kilio gabalą su varžtu. Tačiau negalėjo rasti garvežio priekabos ir 16 vagonų likučių, jie tiesiog išgaravo. Dešimties metrų banga suskaldė valtis, stovėjusias už kilometro Sakramento upės žiotyse.
Liepos 18 d. rytą pradėjo rinkti lavonus. Vienas likęs gyvas jūreivis pasakojo: „Kitą rytą mus nusiuntė į dokus. Tai buvo siaubinga. Mėtėsi batas su koja jame ir priminė priešnelaimę krečiamus juokelius. Vandenyje plūduriavo galvos, rankos. Sudraskyti kūnai – tai baisu!“
Baigus JAV karinio jūrų laivyno tyrimą paaiškinta, kad sprogstamos į TNT panašios medžiagos“. Taip pat sakoma, kad tai galėjo būti ir atominis sprogimas, nes tuo metu
nebuvo pakankamo kiekio gerai skylančio urano 235.
Tai netiesa. JAV energetikos departamento raštuose randame, kad jau 1943 m. JAV turėjo šios medžiagos 74 kilogramus,
Hirosimos bombai tereikėjo 15.5 kg urano. Kitas faktas taip pat patvirtina, kad Port Čikago galėjo sprogti atominis užtaisas. Visiškai suskaidyti laivui ir traukiniui 1780 tonų sprogstamos medžiagos neužtektų. Liudininkai pasakoja sprogimo metu matę akinančią, baltą šviesą, laivyno tyrimų duomenyse taip pat užrašyta, kad sprogimą lydėjo akinanti, balta šviesa.
Tai būdinga branduoliniams sprogimams, kurių metu per milijoninę sekundės dalį pasiekiama milijonų laipsnių temperatūra. Paprastuose sprogimuose pasiekiama „tik“ 5000°C ir nesklinda akinanti šviesa. Sprogstamoji medžiaga galėjo būti sumaišyta su magniu. Tačiau laivo „E. A. Bryan“ važtaraščiuose magnio bombos neįrašytos. Mįslingi yra du konteineriai, važtaraštyje pažymėti kodais DLW 44755 ir GN 46324. Dokumentai pažymėti žvaigždute nurodo gluminančią išnašą. Pagal ją, konteineriai, kuriuose anksčiau buvo sukrautos medžiagos, sunaikinti, kad niekas nesužinotų jų turinio. Liudininkai pažymi, kad po sprogimo Port Čikago susidarė grybo formos debesis, būdingas atominiam sprogimui, kai detonacija vyksta atmosferoje. Seisminiai įrengimai užfiksavo labai greitą detonaciją, nebūdingą paprastam sprogimui. Susumavus visus liudininkų parodymus,
padarytus nuostolius ir ištyrus sprogimo eigą, peršasi nuomonė, kad 1944 m. liepos 17 d. įvyko atominis sprogimas.
Kyla keblus klausimas, ar sprogimas – nelaimingas atsitikimas, ar numatytas bombos poveikio tyrimas su nieko nenumatančiais „bandomaisiais triušiais“. Port Čikago katastrofa – tamsiausia Amerikos paslaptis.
