Žmogus, pradėjęs domėtis, kaip pritaikyti senovės Kinijos medicinos žinias, paprastai susiduria su tylėjimo siena ar neaiškiais gandais. Tokie tyrimai patenka į aklavietę, smalsuolis jaučia didelį priešiškumą. Paslapties kinai nenori išduoti už jokius pinigus.
Kalba eina apie dim mak — „uždelstos mirties smūgį“. Kai kuriems tikriems meistrams tereikia vienąkart trumpai, lengvai spustelėti tam tikroje priešininko kūno vietoje ir organizme atsiranda pažeidimas. Dėl jo pirmiausia žmogus netenka sąmonės ir galiausiai miršta. Šis metodas nuo įprastų skiriasi tuo, kad tokio spustelėjimo pasekmės išryškėja po kelių valandų arba dienų. Tada mirties priežasties nebenustatysi.
Rytų kovų ekspertas Džonas F. Gilbėjus (John F. Gil-bey) per 50 metų apkeliavo visą pasaulį, norėdamas sužinoti dim mak paslaptį. Pagaliau 1957 metais Taivanyje jis susipažino su reikiamu žmogumi. Šis ne tik paaiškino, bet ir po ilgų įkalbinėjimų parodė „uždelstos mirties smūgį“.
Kovų meistras Ohhsin Jangas tai atliko su savo sūnumi Ah Linu. Tėvas lengvai palietė sūnui kažkur žemiau bambos, „smūgis“ pasirodė visai nepavojingas. Buvo svarbu, kad Dž. Gilbėjus galėjo bandomąjį stebėti kelias dienas. Iš pradžių atrodė, kad Ah Lino sveikatai nepakenkta, jo nuotaika buvo puiki. Galbūt sūnus netikėjo tėvo taikytos technikos veiksmingumu. Buvo sutarta, kad po „smūgio“ Ohhsin Jangas nesiartins prie sūnaus.
Tačiau visai nereikėjo įrodinėti „smūgio“ poveikio. Apie trečios dienos vidurdienį Ah Linas sukniubo, kaip tėvas ir buvo pranašavęs. Be jokios priežasties vaikinas neteko sąmonės. Didelėmis pastangomis, masažais, vaistažolėmis tėvas atgaivino sūnų. Ah Linui prireikė trijų mėnesių, kad atgautų jėgas ir visiškai pasveiktų. Dž. Gilbėjus buvo vienas iš nedaugelio vakariečių, turėjusių galimybę savo akimis pamatyti, kaip atliekama ir veikia „uždelstas mirties smūgis“.
Senuosiuose kinų dokumentuose pasakojama, kad speciali dim mak technika dažniausiai buvo taikoma 618-906 metais viešpataujant Tangų dinastijai. Gali būti, kad jos šaknys glūdi tolimoje praeityje.
Iš kur kinai turi tokių puikių medicinos ir anatomijos žinių, padedančių gydyti (akupunktūra ir panašūs metodai) arba žudyti dim mak? Mūsų kraštuose nėra nieko panašaus, o mūsų šiuolaikinė medicina nesugeba net išsamiai paaiškinti akupunktūros veikimo principo. „Uždelstos mirties smūgio“ mūsų mokslas visiškai neįkanda. Tad griebiamasi seno gero metodo: visiškai ignoruojamas fenomenas, kuris taip netinka vakariečių pasauliui, arba priskiriamas fantastikai.
geras tevas, vos sunaus nenuzude 😀