1992 m. lapkričio mėnesį keletą dienų praleidau Šanchajuje, didžiausiame Kinijos mieste. Jis nusidriekęs 30 km palei Huangpu upę, jame gyvena 20 milijonų gyventojų. Tai trečias pagal dydį pasaulio uostas. Turėjau galimybę pamatyti Kinijoje garsių „Šanchajaus akrobatų“ pasirodymą.
Tai kvapą gniaužiantis reginys. Kai kurie artistai ypač lengvai, rodos, įveikia žemės trauką. Man atrodė, kad jų visai kitoks požiūris į žemės trauką ir į fizikos dėsnius nei mūsų, paprastųjų. Tokios mintys kyla žiūrovui, stebinčiam nenusakomus triukus. Žinoma, šie akrobatai, kaip ir jų kolegos iš kitų šalių, turėjo sunkiai treniruotis, kad pasirengtų pritrenkiančiam pasirodymui.
Keisčiausia, kad senovės Kinų raštuose užsimenama, jog esą galima nugalėti traukos jėgą. Antrame amžiuje prieš Kristų alchemikas Liu Anas (Liu An) pagaminęs gėrimą, padedantį įveikti natūralią žemės trauką. Žmonės, paragavę to gėrimo, galėję lengvai pakilti į orą. Liu Anas pats išbandęs, kaip gėrimas veikia.
Ar tai buvo samonę paveikiantys narkotikai? Gal Liu Anas sukūrė pirmuosius kvaišalus? O gal iš tikro tas mišinys padeda patirti levitaciją? Matyt, Tibeto ir Mongolijos lamos pritaikė tą sugebėjimą. Iki XIV a. tūkstančiai budistų piligrimų Tibeto Chaldano vienuolyne lankė nesutrunijųsį savo reformatoriaus Tsong Kaba kūną, pakilusį nuo žemės 20 cm.
nesamone taip nebuna.
Pritariu.
Nebūna taip :DDD