Tarp Australijos aborigenų paplitęs mitas, kuriame teigiama, kad jų protėviai buvo baltaodžiai ir atkeliavo iš žvaigždžių. Šio mito variacijos paplitusios daugelyje genčių.
Legendos apie žmones iš žvaigždžių
Pavyzdžiui, štai kas pasakojama Centrinėje Australijoje paplitusiame mite: „Labai seniai, dar Svajonės Laikais, didelis raudonos spalvos kiaušinis atskrido iš dangaus. Jis norėjo ramiai nusileisti, tačiau nepavyko ir nuo stipraus smūgio kiaušinis suskilo. Iš jo išlipo baltaodžiai žmonės ir jų vaikai. Patys žmonės netrukus išmirė – gal nuo senatvės, gal negalėjo kvėpuoti vietiniu oru. Tačiau vaikai buvo jauni, jie gerai prisitaikė prie naujos aplinkos ir išgyveno.
Norėdami įamžinti savo tėvų atminimą, žmonių vaikai urvuose ant sienų ėmė piešti jų atvaizdus. Didelio raudono kiaušinio liekanos suiro, laikui bėgant pavirto rūdimis ir susimaišė su žemėmis, todėl Centrinėje Australijoje ji iki šiol yra raudonos spalvos. Žmonių vaikai ėmė daugintis ir apgyvendino visą Australijos žemyną. Dėl karšto klimato jų oda patamsėjo. Ir tik piešiniai ant uolų iki šiol primena, kaip atrodė jų iš dangaus atskridę protėviai, kaip jie buvo apsirengę“.
Į vakarus nuo Sidnėjaus esančių Mėlynųjų kalnų gentys irgi pavaizdavo keistas ir neįprastai apsirengusias praeities ateivių figūras. Vienu iš jų totemų yra į žuvį panašus objektas, kuriuo kažkada seniai atvyko dangaus gyventojai.
Aborigenai tiki, kad ateiviai ne atsitiktinai apsilankė Australijoje – jiems buvo gaila vietinių gyventojų protėvių, kurie nesugebėjo gauti maisto. Ateiviai aborigenus išmokė medžioti ir užkurti ugnį, naudotis bumerangu ir mėtyti ietis.
Urvų piešinių tradicijos
Kaip ir kitose pasaulio vietose, Australijos aborigenų piešiniuose urvuose vaizduojamas aplinkinis pasaulis, pavyzdžiui, gyvūnai ir medžioklės scenos. Tačiau šiuose piešiniuose galima pamatyti ir keistas humanoidų figūras, primenančias kosmonautus, bei objektus, panašius į kosminius aparatus ar NSO. Daugelio šių piešinių amžius yra keli tūkstančiai metų.
Pirmykščių genčių urvų piešinių tyrinėtojai išskiria bendrą dėsnį, apjungiantį visus šiuos piešinius: „Piešiu tai, ką matau“. Tai patvirtina anatomiškai tikslūs gyvūnų piešiniai, o užfiksuotos pozos primena mūsų laikais žinomus įpročius. Tokiu atveju senovėje gyvenę australai paprasčiausiai negalėjo išsigalvoti visko kito, ką jie piešė.
Vandžinos piešiniai
Geras pavyzdys yra Vakarų Australijos genčių urvų piešiniai, žinomi kaip vandžina. Šis žodis reiškia ir charakteringą piešimo stilių, ir tas nepaprastas figūras, kurias galima pamatyti piešiniuose. Prieš keletą dešimtmečių šis stilius tapo toks populiarus, kad vandžinos figūras ėmė piešti grafičio meistrai Australijos miestuose, šios figūros buvo panaudotos šiuolaikinio dizaino gaminiuose. Visa tai taip paplito, jog aborigenai pareikalavo teisiškai apsaugoti nuo tokių piešinių, t.y. uždrausti juos piešti visiems žmonėms, kurie neturi nieko bendro su genčių religinėmis ceremonijomis.
Kuo įdomūs šie piešiniai? Vandžinos figūros panašios į žmones, tačiau į akis iš karto krenta jų kitoniškumas. Dar įdomesni jų rūbai ir kepurės, kuriems aprašyti taip ir prašosi būti pavartoti žodžiai „skafandras“ ir „šalmas“. Ir visa tai tuo metu, kai iki europiečių atvykimo į žemyną aborigenai nenešiojo jokių rūbų, išskyrus strėnjuostę.
Mitai ir legendos, susiję su šiais piešiniais, teigia, jog juose pavaizduoti baltaodžiai dievai vietiniams gyventojams atnešė žinias. Pagal vieną mitų versiją tolimoje praeityje šie dievai atkeliavo iš dangaus, o pagal kitą versiją – atplaukė didžiuliais laivais iš priešingo Indijos vandenyno kranto. Pastaroji versija aiškinama tuo, kad jau prieš 3 tūkstančius metų finikiečiai jūrų keliautojai sugebėdavo leistis į tolimas keliones. Kai kurie mokslininkai teigia, kad vandžinos figūrų drabužių stilius primena Artimųjų Rytų gyventojų rūbus. Tai įrodo rasiniai aborigenų bruožai ir senovės graikų žodžiai vietinių genčių kalbose. Tačiau ir ši hipotezė nepaaiškina vandžinos piešinių keistumo ir daugelio australų mitų.
Žvaigždžių ir Mėnulio lentelės bei žemėlapiai
Netoliese Gosfordo miesto Naujajame Pietų Velse galima pastebėti astronomines lenteles ir žemėlapius, išraižytus ant plokščių uolų, dažnai ant kalvų viršūnių, iš kur gerai matomas dangus. Šiose lentelėse ne tik pavaizduotos Mėnulio fazės, bet ir pažymėtas kai kurių žvaigždžių ir planetų judėjimas. Tame pačiame rajone buvo aptikta didžiulė akmens plokštė su dubenio formos įduba. Kai ši įduba prisipildo vandens, sudaro veidrodį, kuriame gerai atsispindi danguje esantys žvaigždynai. Aplink plokštę buvo padaryti žemių pylimai, nuo kurių senovės astronomai galėjo patogiai stebėti dangaus šviesulių, atsispindinčių vandenyje, judėjimą. Panašūs žemėlapiai ir observatorijos žinomos ir Mėlynuosiuose kalnuose, tačiau kol kas nėra žinoma kokios civilizacijos visa tai paliko.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Ar dievai ir baltaodžiai žmonės, apie kuriuos pasakojama Australijos aborigenų ir kitų senųjų tautų mituose, buvo ateiviai iš kitų pasaulių? Kodėl vietinius gyventojus taip domino žvaigždės ir kodėl buvo eikvojama tiek daug laiko ir jėgų pastatyti vaizduotę stulbinančias megalitines observatorijas?
Kol kas daugybė atliktų tyrimų negali vienareikšmiškai atsakyti į šiuos klausimus. Juk mes patys dar visai neseniai atlikome pirmuosius žingsnius įsisavinant kosmosą. Gali būti, jog tik tada, kai geriau imsime pažinti tolimas žvaigždžių sistemas, iš tikrųjų ir suprasime mūsų pačių planetos istoriją.
