Petroglifai – tai piešiniai akmenyje, kuriuos atliko pirmykščiai žmonės, aptinkami įvairiuose Žemės kampeliuose. Dažniausiai šiuose piešiniuose vaizduojamos gyvūnų medžioklės scenos, žmonės, plaukiančios valtys, paslaptingos apeigos. Tačiau kai kurie piešiniai taip primena ateivius su skafandrais, kad nenoromis kyla mintis, jog senovėje Žemėje lankėsi kitų pasaulių atstovai.
Paslaptingi piešiniai
Priešistoriniais laikais žmonės nemokėjo rašyti, todėl naudojo kitas priemones bendravimui su būsimosiomis kartomis. Tyrinėtojai visame pasaulyje iki šiol randa piešinius, iškaltus ar nupieštus uolose.
1957-ais metais pietinėje Sacharos dykumoje esančioje Tosilianžero plynaukštėje Anri Loko vadovaujama archeologų grupė aptiko didžiulę akmens amžiaus piešinių galeriją, kurios amžius ne mažiau 8 tūkstančių metų. Kai kurie piešiniai mokslininkams sukėlė tikrą šoką. Ant uolų buvo pavaizduotas kažkas panašaus į žmogų, tačiau tuo pačių – ir į fantastinę būtybę. Jis buvo tarsi apsirengę skafandru, su šalmu ant galvos. Beje, galva atrodo 3 kartus didesnė už kūną. Šis paveikslas buvo pavadintas „Didžiuoju marsiečių dievu“.
Žiūrint į šiuos piešinius, mokslininkams susidarė įspūdis, kad senovės žmonėms prieš daugelį tūkstančių nutikęs kažkoks atsitikimas padarė didžiulį įspūdį.
Skeptikai iš karto pareiškė savo nuomonę, kad paslaptingasis kosmonautas yra ne kas kita, o žmogus su ritualine kauke, tik jo kūnas nupieštas ne iki galo, todėl ir atsirado panašumas su skafandru. Jeigu tai tiesa, tai kaip tada paaiškinti faktą, kad panašūs piešiniai aptikti ir kituose žemynuose? Analogiškas piešinys buvo aptiktas Japonijoje, Honsiu saloje – taip pat šalmas ir skafandras. Šio piešinio amžius toks pat, kaip ir aptikto Sacharoje – 8 tūkstančiai metų.
Vėliau Anri Lokui buvo atsiųsta Velykų saloje padaryta nuotrauka. Joje irgi buvo užfiksuotas į „Didįjį marsiečių dievą“ panašus piešinys. Tik šalia „kosmonauto“ dar buvo pavaizduotas klasikinis NSO – skraidanti lėkštė, tarsi skleidžianti spindulius. Šis piešinys sukėlė užpuolimo ar pagrobimo įspūdį.
Galima teigti, kad senovės žmonės, gyvenę didžiuliais atstumais vieni nuo kitų, maždaug tuo pačiu laiku ant uolų nupiešė piešinius, kuriuose pavaizdavo žmonės su skafandrais.
Nepaprasti atradimai
Mokslininkai teigia, kad viso pasaulio senovės tautų kūryba liudija apie kontaktus su civilizacijomis iš kitų planetų. Kazachstane netoli Almatos esančioje Tamgalos vietovėje neseniai buvo aptiktas įdomus petroglifas – „žmogus – saulė“. Ant akmens pavaizduotas žmogus, kuriam virš galvos matomas nimbas, tik ne apvalus, o ovalo formos. Ufologai teigia, kad tai yra mūsų planetoje apsilankiusio ateivio portretas.
Kryme esančio Catyr Dago kalnų masyvo urve ant suodinos sienos buvo aptiktas senovinis piešinys, vaizduojantis skraidančią lėkštę. Vietinės ufologų asociacijos vadovas Vladislavas Kaniuka papasakojo, kad piešinys Šaltajame urve buvo aptiktas visiškai atsitiktinai. Jis pranešė, kad akmens amžiaus dailininkas ant urvo sienos pavaizdavo pailgos
formos objektą, skleidžiantį spindulius. Žmonės aplink šį neatpažintą skraidantį objektą klūpo ant kelių.
2005-ais metais Karelijoje (Rusija) irgi buvo aptiktas petroglifas, kurį sunku paaiškinti. Šį paveikslą aptiko bendra rusų ir britų archeologų ekspedicija, keliavusi Vygo upe. Prieš mokslininkų akis atsivėrė neapibrėžti vaizdiniai, keistos figūros, kažkiek primenančios Mėnulį ar Saulę. Tik kažkodėl prie šių figūrų buvo pripieštos dvi ar trys kojytės. Kai kurie tyrinėtojai yra įsitikinę, kad senovės žmonės matė kažkokius skraidančius objektus ir pavaizdavo būtent juos. Iš tiesų, šie objektai labiau panašūs į NSO, nei į mūsų danguje matomus šviesulius.
Labai keistai buvo pavaizduotos žmonių figūros – jos daugiausiai pavaizduotos iš šono, su viena ranka ir viena koja, ir tik nedaugelis figūrų pavaizduota iš priekio. Vis tik šios figūros panašios į žmones. Tačiau ką gali reikšti dvikojė būtybė, kuriai vietoje galvos yra du didžiuliai rutuliai? Vietiniai gyventojai tokiais piešiniais visiškai nesistebi. Jie teigia, kad beveik kiekvieną naktį danguje matomi panašūs „piešiniai“. Tik niekas nežino, kas tai yra. Šią mįslę bandoma įminti jau ne vieną dešimtmetį, tačiau prie tiesos niekas dar nepriartėjo.
Daugelis piešinių ant uolų mokslui lieka vis dar mįsle. Paslaptingus petroglifus, greičiausiai, niekas ir niekada jau „neperskaitys“. Deja, šiuolaikinis žmogus negali į senovinius piešinius pažvelgti savo tolimų protėvių akimis. Tikriausiai dėl to „akmeninės knygos“ turinys mums išlieka nesuprantamas.
Šaltinis: Mįslės ir Faktai