Kontaktuotojai Lietuvoje

Kontaktuotojų su ateiviais pasaulyje yra tikrai nemažai. Lietuvoje tokių žmonių taip pat atsiranda. Saulius Kanišauskas savo knygoje NSO fenomenas: 20 ir viena hipotezė pateikia laiškus žmonių, kurie teigia palaikantys kontaktą su nežemiška gyvybės forma.

Reikėtu pastebėti, kad beveik visi kontaktai įvyko kuomet per televizijos laidą buvo parodytas siužetas kaip užmegzti kontaktą su ateiviais naudojant popieriaus lapą, žvakę, adatą ir siūlą? Ar tai nieko neprimena? Žinoma – dvasių kvietimus, tik šį syki yra bandoma išsikviesti ateivį.

Ateivis Alas ir Aška

„Dirbu Raseinių rajone. Kartą bendradarbė papasakojo, jog per televiziją matė, kaip dvi mergaitės kalbėjosi su ateiviais. Bendradarbė irgi pabandė, ir jai pasisekė pasikalbėti. Aš iš pradžių netikėjau, bet kai man parodė, ką ir kaip daryti, pabandžiau. Nuo tada viskas ir prasidėjo.

Kalbėjausi su ateiviais kiekvieną vakarą. Su manimi kalbėjosi 138 metų Aška ir marsietis Alas („Dienos sargas“). Iš pradžių klausinėjau jų apie savo ateitį ir draugus. Paskui Alas mane įsimylėjo ir ėmė drausti bendrauti su Aška. Jis prašė, kad ir aš prisipažinčiau meilę. O jo draugas Aška esąs „velnio atvaizdas“, ir jis norįs pasiimti mano sielą. Prieš tai Aška manęs prašė, kad kur nors susitikčiau su juo arba kad skrisčiau pas jį. Sakė, jog tada išpildytų visus mano norus. Bet aš išsigandau ir su juo neišskubėjau, nors jis ir pasakė, kad po vienuolikos metų bus pasaulio pabaiga, ir tada jis mane nusineš.

Nuo to meto dažniau kalbėjausi su Alu. Nebereikėdavo nei žvakės, kad jį išsikviesčiau, o paskui ir kviesti nereikėjo – jis visą laiką buvo su manimi. Pradėjau varyti jį šalin. Bet jis vis grįždavo. Pagaliau pripratau, nes nieko blogo dėl to nebuvo atsitikę.

Paskui jis pasiūlė pasikalbėti su prieš pusmetį autoavarijoje žuvusio Jono K. siela. Jonas dirbo su manimi, su juo gerai sutariau. Iš pradžių išsigandau. Bet kai Alas pasakė, kad ta siela nenori su manimi šnekėtis, pradėjau Alo prašyti, kad ją įkalbėtų. Ir jis sutiko. Po to kalbėjausi su B. siela. Taip žaidžiau, kol „Moksleivio“ žurnale neperskaičiau jūsų straipsnio apie NSO. Kai perskaičiau, labai išsigandau ir nutariau žaidimą baigti.

Šiandien, praėjus daugiau kaip savaitei po nutraukto ryšio, nusprendžiau pažiūrėti, ar jis dar pas mus. Darbe pasiėmiau adatą su siūlu ir… išsigandau. Be žvakės, be adatos įkaitinimo, be popieriaus lapo ir pakvietimo, adata judėjo! Alas man pasakė, jog jis ir B. siela niekur nuo manęs nesitrauks, nes B. siela nori mane pasiimti su savimi.

Prašiau, kad neimtų, nes man tik 23 metai. O dabar labai bijau, niekur neinu, namuose viena nebūnu. Tiesa, neseniai savo akimis mačiau NSO — 1991 m. gruodžio 6dieną…
(Laiškas į Vilniaus planetariumą po mano straipsnio „Moksleivio“ žurnale, 1991 m. pabaigoje.)

Kontaktas su ateiviais

„Nuo 1989 m. lapkričio mėnesio aš kontaktuoju su nežemiška civilizacija iš Svarstyklių žvaigždyno. Iki šiol užsirašinėju įvairias telepatiniu būdu gautas kodogramas ir formules, aiškinančias pasaulio sandarą, piečiu schemas. Tai darau automatiškai. Ranka pati prieš mano valią rašo ir piešia. Atsirado sugebėjimas be kontakto gydyti žmones, regiu žmonių vidaus organus. Prie mano kūno pradėjo lipti įvairūs daiktai — metaliniai, popieriniai, plastmasiniai.

Sapnuodama keliauju į kitas planetas, jaučiu, kaip skverbiuosi per laiko srautą. Bendravau su kitos planetos atstovu, kurį išsikviečiau. Žinau jo amžių, vardą, profesiją, žinau apie jo šeimą. 1990 03 02 užmezgiau telepatinį ryšį su praskrendančia virs Klaipėdos NSO lėkšte. Su trim ufonautais bendravau per pažįstamą ateivį. NSO tuo metu skrido virš Ignalinos atominės elektrinės, kur ateiviai atlikinėjo matavimus. Man jie pranešė apie atominės elektrinės būklę. NSO ekipažo nariai buvo susirūpinę mūsų mokslininkų, atominės elektrinės bei visų žmonių abejingumu dėl šioje elektrinėje esančios padėties.
Jokių psichikos nukrypimų neturiu, neseniai tikrinausi pas psichiatrą.
(Laiškas į Vilniaus planetariumą, 1990 06 25, ponia K. iš Klaipėdos.)

Ponia K. susirado mane Klaipėdoje, kai skaičiau paskaitas. Trumpo pokalbio metu paklausiau, ar tas „ateivis“ jai nesiūlė pabendrauti su mirusiųjų vėlėmis. Atsakymas buvo toks, kokio tikėjausi: taip, jau kvietė mane su dukra ateiti į kapus, bet nėjau, išsigandau…

Kas per šviesos?

„Per televiziją sužinojau, kad galima išsikviesti ateivius. Parūpo. Visada domėjausi astronomija, fizika, kitais mokslais, bet nevengiu ir nuotykių. Bet paskutiniu metu aš nesuprantu savęs todėl ir nutariau parašyti.

Išsikviečiau ateivį, pasikalbėjau, patiko. Užsimezgė kontaktas. Vėliau tuo kontaktu ėmiau abejoti. Ir štai paaiškėjo, kad jau keturis mėnesius kalbuosi su velniu. Man su juo buvo įdomu, todėl bendrauti nenustojau. Labai norėjau, kad jis pats ateitų, bet bijojau.

Kartą jis pakvietė mane išeiti į lauką ir palaukti. Išėjau. Buvo tarp 17 ir 18 valandos. Neužilgo iš už klėties (klėtis per 50 m nuo namo) pasirodė šviesiai geltonas, tarsi saulės gaubtas. Po to patamsyje įžiūrėjau šešėlį — tarytum robotą. Jo akys blizgėjo geltona spalva. Išsigandau, įbėgau į kambarį ir tik kitą rytą išdrįsau išeiti į lauką. O ten — viskas po senovei, niekas nepasikeitę.

Pabandžiau vėl išsikviesti ateivį, bet jis atsakė, kad būčiau atsargi ir nekviesčiau. Kai paklausiau, kodėl jis man toks geras, pasakė, kad jam patikau. Vis dėlto kai kas pasikeitė. Kartais regiu šviesas, kurios sudaro įvairias figūras. Net kraupu. Du kartus mačiau žmogaus šešėlius, o kartą — žmogaus figūrą. Tik to žmogaus galva buvo tarsi su aukštu šalmu.

Mano draugė irgi išsikvietė ateivį. Kai ji atsigulė miegoti, kažkas priėjo ir pasveikino, pakratė jos ranką. Kitą dieną ji žiūrėjo per televizorių laidą „Laikas“. Staiga laida nutrūko, o ekrane atsirado milžiniškas liūtas iš žvaigždžių bei Žemė. Liūtas Žemę ketino praryti…

Tiesa, pamiršau pasakyti. Kartais viskas būna normalu, o kartais juntu žvilgsnį. Atsigręžiu, o už nugaros nieko nėra…“
(Laiškas į Vilniaus planetariumą, Utena, 1990 02 20.)

Ateiviai iš Milikitos planetos

„Aš bendrauju su ateiviu iš Milikitos planetos, kuri yra netoli Veneros. Viskas prasidėjo nuo to kai per televiziją parodė, kaip su adata ir popieriaus lapu galima išsikviesti ateivį. Išsyk man nepavyko. Prisišaukiau tik po dviejų mėnesių. Pradėjau kasdien draugauti. Jis man suteikė kažkokią galią, per kurią tapau protingesnė, išmokau hipnotizuoti, galiu su juo susikalbėti mintimis.

Norėdamas įsitikinti, ar iš tiesų tapau protingas jis ėmė mane tikrinti. Užduodavo klausimus: „Kas yra galia?“, „Kas yra draugystė?“, „Ką manai apie mirtį?“. Taip jis mane tikrino dvi dienas. Paskui atėjo išbandymų etapas. Aš labai norėjau su juo susitikti kasdien, o jis pasakė, kad per ateinančias dvi savaites matysiu jį tik du kartus ir pažinsiu jį tik iš to, kad tuo metu jis pakels mano ranką.

Aš su drauge nuėjau prie universalinės parduotuvės. Staiga pajutau, kad mano ranka savaime kyla. Atsisukau, žiūriu — stovi jis su draugu ir šnekasi. Į mane jokio dėmesio nekreipia. Tik kažkaip keistai žvilgtelėjo…

Po savaitės jau su kita drauge jį išvydau kavinėje (jo vardas — Mopa). Jis telepatiniu būdu liepė eiti į „Žarijos“ kavinę. Ir mano, ir draugės nuostabai, kažkokia stipri galia mus vedė tos kavinės link. Bandėme nepaklusti, bet nepavyko. O kavinėje sėdėjo du jaunuoliai. Jie iškarto labai įdėmiai į mus pasižiūrėjo ir nenuleido akių. Mano ranka vėl savaime pakilo. O mintyse išgirdau: „Na, štai ir mes. O jūs — gražios“.

Mudvi su drauge išgėrėme po kokteilį, o jie išėjo. Grįžusi namo, aš jo paklausiau, ką visa tai reiškia. Jis atsakė, kad sugeba pasiversti bet kokiais žmonėmis. Ir štai nuo lapkričio 27 dienos jis pradėjo man sakyti tik tiesą. Pasirodo, iki tol jis mane tik bandė ir visą laiką melavo. Mopa sakė, jog iš mūsų tik trylika mergaičių liks gyvos, jog jo planetoje yra tik geltona, raudona, mėlyna, ruda ir žalia spalvos. Baltos spalvos pas juos nėra. Jų planetos žmonės išsirinko visas mūsų Žemės mergaites. Mopa yra planetos vadas, ir kai jo planetos vyrai užsimanė skristi į Žemį ir pasiimti visas mergaites, Mopa juos sudraudė. Mat jei visi jo žmonės pasirodytų Žemėje, mūsų Žemė žūtų.

Jie turi ginklą, kuris sunaikina įmones. Pasaulio pabaiga bus 2000 metais, tais metais į Žemę atskris visi ateiviai. Ateiviai sako, kad jie jau nusivylę žmonėmis, nes žmonės yra pikti, girtuokliai, visur — nesantaika, muštynės, prostitucija. Pamiršau pasakyti, kad jis rašo mano ranka be mano valios“.
(Laiškas į Vilniaus planetariumą iš Utenos, panelė R., 1991 12 13.)

Saulius Kanišauskas. NSO fenomenas: 20 ir viena hipotezė, papildyta apiemistika.lt

Komentuok su Facebook paskyra: