Ši istorija nutiko Rusijoje XIX amžiaus pabaigoje. Kartą kunigaikštienė Aleksandra Kachovskaja užsuko pasisvečiuoti pas savo seną pažįstamą, buvusį karininką (dabar jau išėjusį į atsargą) Jepiševą. Šis žmogus buvo žinomas kaip didelis meno gerbėjas, turėjo savo teatrą ir nedidelę artistų trupę. Jam ypač patiko viena baudžiauninkė aktorė – Grušenka Meškova. Kunigaikštienę Kachovskaja pasitiko liokajus ir pranešė, kad Grušenka pabėgo, o ponas, apimtas liūdesio, išvyko iš dvaro. Nuo to laiko ištuštėjusiame name ėmė vaidentis. Suintriguota šio pasakojimo, kunigaikštienė nusprendė pasilikti nakvoti.
Viduryje tamsios nakties kunigaikštienė atsibudo, apimta keisto jausmo. Ji kambario tarpduryje pamatė baltais rūbais apsirengusią permatomą moterišką figūrą, kuri tarsi kvietė kunigaikštienę eiti paskui ją. Išėjusi iš namo, figūra pasuko į sodo gilumą ir sustojo prie vieno medžio. Po akimirkos ji tarsi išnyko ore. Kitą dieną Kachovskaja liepė tarnams kasti prie nurodyto medžio. Negiliai žemėse buvo aptiktas pusiau suiręs moters lavonas.
Tarnai atpažino, kad tai buvusi pono teatro aktorė. Nežiūrint į tokį neįtikėtiną kunigaikštienės pasakojimą, teismas pripažino visus šiuos faktus vertais dėmesio. Jepiševas po kiek laiko buvo surastas ir vėliau prisipažino nužudęs moterį, apimtas pavydo.
Kokia tai jėga, kuri nusikaltėliams ir niekšams paskelbia savo žiaurų, bet teisingą nuosprendį arba padeda surasti tikrąjį nusikaltėlį? Tai lieka paslaptimi.
ilgai tas karininkas gyvena, jei xix amžiaus gale gyveno , t.y. apie 1890-uosius ir dar dabar gyvas, realiai tai turėtų būt ilgiausiai išgyvenęs žmogus 😀 epic fail šitam tinklapiui ir vėl 😀
Vieni mirę išeina,o kiti išėję sugrįžta.Sugrįžtama dėl to,kad liko neištrinta svarbi žemės informacija. Tačiau būtybė ir be kūno gali daug ..,išbaigti tikslą ir po to ramiai iškeliauti.
Trolololololololo
Sutinku su Aušra kai kurie dar nespėjo visko padaryti ir bando tai įvygdyti 🙂
ale tu durnas pabludot vaikai skaityk teksta pamatysi ka raso