Praha – vienas iš gražiausių Europos miestų. Jis tiesiog apipintas legendomis. Beveik kiekviename senoviniame name gyvena vaiduoklis arba buvo surastas lobis.
Namas „Pas Sikstus’ . Baltas vaiduoklis
Apie šį seną namą pasakojama tokia legenda. Jį išsinuomojo smuklininkas, kuris erdviuose rūsiuose saugojo vyną ir maisto produktus. Reikalai klostėsi labai prastai, visas pelnas buvo išleidžiamas sumokėti už namo nuomą. Vargšas smuklininkas dieną ir naktį meldėsi šventajam Jonui Nepomukui, maldaudamas pagalbos. Vieną naktį jis atsibudo ir prie savo lovos pamatė baltą figūrą. Tai buvo vaiduoklis! Jis pakvietė smuklininką sekti iš paskos. Abu nusileido į rūsį, kur vaiduoklis parodė ranka į sieną. Iš ryto smuklininkas išgriovė nurodytą sieną ir joje rado paslėptą lobį – puodynę su aukso monetomis.
Dėkingas smuklininkas lobį padalijo į tris dalis. Vieną dalį paaukojo ligoninei, už kitą dalį užsakė vaškinę Jono Nepomuko skulptūrą, o likusius pinigus investavo į savo verslą. Po šio atsitikimo smuklininko reikalai ėmė gerėti, jis greitai praturtėjo.
Namas „Pas turko galvą“. Ugninis žmogus
Pasakojama, kad kažkada šis namas priklausė pasiturinčiam miestiečiui, kuris ir paslėpė jame lobį. Vėliau namo šeimininkai ne kartą keitėsi. Eilinis šeimininkas nusprendė perstatyti būstą ir nusisamdę mūrininkus.
Vieną vakarą mūrininkas Mordechajus Maizelas remontuojamame name užsibuvo iki vėlumos. Netikėtai tolimajame kambaryje pamatė degančią šviesą. Įėjo į kambarį ir suakmenėjo – priešais stovėjo vyras, visas apimtas liepsnos. Tai, žinoma, buvo lobio sergėtojas. Vaiduoklis išnyko, o mūrininkas susimąstė. Jis buvo girdėjęs, kad ugniniai vaiduokliai neretai saugo paslėptus lobius. Vaikinas nusprendė išardyti sieną toje vietoje, kur matė vaiduoklį. Ir neapsigavo – už sienos rado skrynią, užpildytą aukso ir sidabro monetomis.
Namas prie auksinio šulinio“. Riterio ir jo žmonos vaiduokliai
Šiame name buvo aptikti net du lobiai. Šio senovinio pastato šeimininkas slapta tikėjo, kad šulinyje namo kieme yra paslėptas lobis. Ši viltis atsirado, kai vieną kartą vanduo šulinyje ėmė žibėti, tarsi būtų grynas auksas. Jauna tarnaitė, užsižiūrėjusi į blizgantį vandens paviršių, neišlaikė pusiausvyros ir įgriuvo į šulinį. Vargšė mergina prigėrė.
Kai mergina buvo ištraukta, senas šulinys buvo pradėtas valyti. Bedirbant vienas akmuo iš šulinio sienos iškrito ir pasipylė auksinės monetos. Namo šeimininkas praturtėjo, tačiau nuo to laiko jo name apsigyveno vargšės tarnaitės vaiduoklis. Naktimis jis vaikščiodavo koridoriais, palikdamas šlapius pėdsakus.
Kitą lobį, paslėptą šiame name, saugojo vaiduokliai. Tai buvo riterio ir jo žmonos, kurie kažkada buvo nužudyti šiame name, vaiduokliai. Žmonės buvo nužudyti ypač žiauriai – jiems nukirstos galvos, kurios buvo įmestos į Vltavos upę, kad po mirties nelaimingieji negalėtų surasti ramybės.
Vaiduokliai ėmė rodytis naujajam namo šeimininkui ir prašyti jo, kad padėtų atsikratyti liūdnos lemties. Vyras, pasinaudodamas vaiduoklių užuominomis, surado nukirstas galvas ir jas palaidojo. Tuo metu name pasigirdo didelis trenksmas – tai sugriuvo laiptai, vedantys į rūsį. Griuvėsiuose buvo aptikta skrynia su brangenybėmis. Taip riteris ir jo žmona atsidėkojo
Tobulos istorijos, tik nelabai tikimos, nes jei ten butu lobium tai butu pilna zmoniu, kurie ieskotu ju. :\