Batlerio gatvėje Springfilde, Masačiusetso valstija, 1959 metų sausį 80 metų amžiaus ponia Charles Papineau ir jos 13 metų anūkas Wayne’as mirtinai persigando, kai staiga pradėjo be jokios priežastis dužti jų namų langai. Tiek moteris, tiek ir jaunasis Wayne’as tvirtino, kad prieš dūžtant langams, jie girdėjo keistus garsus. Iš viso per savaitę sudužo 39 langai.
Meistras, kurias buvo pasamdytas pakeisti langus, pareiškė, kad visas stiklas atsidūrė namo viduje, todėl akivaizdu, kad langai išdaužti galėjo būti tik iš išorės, tarsi kažkas būtų trenkęs per stiklo vidurį su didžiule jėga.
Policija įvykdė tyrimą, tačiau jokių pirštų antspaudų, pėdsakų ar kažkokių kitų nusikaltimo įkalčių nebuvo rastas. Į įvykio vietą atvyko Johnas C. Parkeris, savamokslis poltergeisto ekspertas. J. Parkeris, turėjęs architekto išsilavinimą, pasisiūlė atlikti savo mokslinį šio incidento tyrimą. Jis tikėjosi nustatyti temperatūros pokyčius name, pastatydamas specialius termometrus. Labiausiai jį domino vonios kambarys, kuriame taip pat paslaptingai sudužo trys langai. Jis taip pat nusprendė ten pastatyti galingą plastikinį langą, kuris negalėtų dužti taip lengvai.
Ponia Papineau buvo mirtinai persigandusi, tačiau kaip elgtis nežinojo ir draudimo agentas, iš kurio ponia pareikalavo išmokos stiklų pakeitimui. Agentas buvo visiškai pasimetęs, kai kaip vienintelį paaiškinimo būdą jis galėjo įrašyti poltergeistą.
Tiesa, po savaitės langų daužymas sustojo. Atsakingas už juos asmuo niekada nebuvo rastas, jokių pėdsakų nebuvo. Nors ponia Papineaus pati netikėjo vaiduokliais, vis dėlto paplito gandai, kad langus išdaužyti galėjo tik jie. Policija uždraudė paviešinti J. Parkerio atlikto tyrimo rezultatus…
