Kai Akicho-san įėjo į vaiko kambarį, jos septynmetis sūnus Kaito gulėjo ant grindų be sąmones. Televizorius buvo pagarsintas beveik iki maksimumo, o ekrane mirgėjo įvairiausiais raudonais, geltonais ir mėlynais tonais nupiešti veikėjai.
Tą dieną į Tokijo ligonines plūstelėjo vaikai ir išsigandę jų tėvai – daugiau nei 700 greitosios pagalbos iškvietimų. Visiems skubiai į ligoninę nugabentiems vaikams pasireiškė tie patys simptomai – spazmai, dusulys, haliucinacijos, galvos svaigimas, į epileptinius panašūs priepuoliai, netgi sąmonės netekimas.
Vėliau paaiškėjo, kad tą dieną į ligoninę patekę mažieji japonai prieš tai žiūrėjo eilinę populiaraus animacinio serialo „Pokemonai“ seriją. Sveikatos apsaugos ministerija nedelsdama pareikalavo filmuko įrašo, jį atidžiai išnagrinėjo ir nustatė vaikų susirgimų priežastį. Tai buvo vienas iš pokemonų – Pikaču – geltonas kailiais apaugęs žvėriukas, pats žinomiausias visų pokemonų. Jį 1996-ais metais sukūrė dailininkas Satosi Tadziri. Vėliau žvėriukas tapo kompiuterinių žaidimų, animacinių filmų, knygų ir kolekcinių žaisliukų personažu.
Suprantama, kad ne pats fantastinis žvėriukas tapo tragedijos priežastimi – visa problema kilo dėl animacijos. Dailininkai, piešę paveiksliukus filmukui, netyčia ar tyčia serijos kadrų pagalba (kai sprogimo ugnies fone Pikaču akys labai dažnai ima mirksėti ryškiai raudona spalva) sukūrė elektroninį generatorių, paveikiantį, kaip parodė praktika, silpną vaikų psichiką.
Panašių atsitikimų, kai žmonės netekdavo sąmonės, žiūrėdami vieną ar kitą TV laidą, pačioje Japonijoje žinomas ne vienas. Ar tai atsitiktinumas, ar nežinomų struktūrų sąmokslas, siekiant savo gyventojų tarpe išbandyti kuriamą „nemirtiną“ ginklą?
Yra žinoma, kad impulsinis šviesos šaltinis su reguliuojamu blyksnių dažniu gali turėti hipnotizuojantį poveikį ar net sukelti epilepsijos priepuolius. Tokio pobūdžio tyrimai gana ilgai buvo atliekami Pentagone. Vakarų apžvalgininkų teigimu, ir Rusijoje buvo vykdomi analogiški tyrimai, po kurių pasaulį išvydo taip vadinamas „Virusas 666″.
Kas gi šis kenkėjas? Tai nėra kažkokia bakterija, o kompiuterinis virusas, kurio ilgis yra 666 baitai. Šis virusas panaudoja „25-o kadro principą“, kurio metu ekrane parodo tam tikrą spalvinę kombinaciją, sukeliančią žmogui hipnotinio transo būseną. Po 25-30 sekundžių paveiksliukas pakeičiamas, pasąmonės priimamas naujas spalvų derinys sukelia pakitimus širdies veikloje – pasikeičia širdies ritmas ir tvinksnių stiprumas. Mažajame kraujotakos rate žymiai padidėja arterinis kraujospūdis, po to staigiai krenta, ir tai įvyksta keletą kartų. Galų gale nebeatlaiko galvos smegenų kraujagyslės.
Nežiūrint į tai, kad įvairiuose spaudos leidiniuose ne kartą buvo perspausdinami straipsniai, netgi rodomos televizijos laidos, skirtos „Virusui 666″, nuo šio viruso dar niekas nemirė – tai buvo genialus, nors ir piktas programuotojų pajuokavimas. Tačiau to paties negalima pasakyti apie animacinius filmukus. Tragedija Japonijoje – tai ne spaudos „antis“. Patariame atidžiai stebėti savo vaikus, kai jie sėdi prieš televizorių. O dar geriau – sugalvokite kitų užsiėmimų, patys pažaiskite su vaikais, išeikite pasivaikščioti gryname ore – visa tai tikrai padės išvengti daugybės problemų.
