Stigmos yra gausių istorijos šaltinių patvirtintas istorinis reiškinys, kurio tikrumą priversti pripažinti net patys didžiausi skeptikai. Nuo sielvarto ant rankų, kojų, šono ir kaktos atsiveria žaizdos, primenančios ant kryžiaus kentusio Kristaus žaizdas. Dažnai iš žaizdų bėga kraujas ar šiaip skystis; per kelias valandas žaizdos gali atsirasti ir vėl pranykti. Paprastai stigmos atsiranda tik šventiesiems ir labai religingiems žmonėms. Stigmos ne tik fiziškai atkartoja Kristaus žaizdas. Turintys stigmas dažnai jaučia žaizdų keliamą skausmą, išgyvena viso gyvenimo kančias ir neviltį. Kai kurie stigmatizuotieji netgi jaučia botago kirčius nugaroje. Šie žmonės įsitikinę, kad skausmas — neatsiejama stigmų buvimo dalis.
Pirmasis garsus stigmatas buvo Pranciškus Asyžietis. Šventosios žaizdos ant jo kūno atsivėrė 1222 m. ir buvo tokios ryškios, kad joms iki šiol dar niekas neprilygo. Tiesiog iš kojų ir rankų žaizdų susiformavo sukietėjusios odos gniutulėliai, savo forma primenantys vinis. Nuo Pranciškaus Asyžiečio laikų priskaičiuojama daugiau kaip trys šimtai stigmatizuotųjų. Šešiasdešimt du iš jų buvo paskelbti šventaisiais. Žinomiausias mūsų laikų stigamtizuotasis — Džordžijas Bondžiavanis (Georgio Bongiavani). Atrodo, kad kaktoje ir rankose žaizdos atsiveria jam panorėjus. Mokslas negali paaiškinti stigmų atsiradimo. Medikai nustatė, kad iš stigmatizuotųjų žaizdų išsiskiriančio kraujo grupė kitokia negu paties stigmatizuotojo kraujo grupė; kartais iš žaizdų išsiskiria nepažįstamo skysčio, kartais — net kvepalų.
Pasak labiausiai paplitusios teorijos, stigmos esančios psichosomatinio pobūdžio žaizdos, atsirandančios dėl skausmingų išgyvenimų būnant ypatingos maldingumo būsenos. Yra manančių, kad tikintieji pasiaukodami Kristui nesąmoningai susižaloja. Dauguma stigmatizuotųjų liudija, kad žaizdos suintensyvėja apie šv. Velykas. Tai laikotarpis, kai dėl religinės šventės stigmatizuotųjų išgyvenimai būna stipriausi. Pažymėtina ir tai, kad stigmatizuotųjų žaizdos paprastai atitinka žaizdas, pavaizduotas skulptūroje, kuriai šis meldžiasi: jeigu skulptūroje vinimi pervertas riešas ir kulkšnis, tai ir stigmatizuotajam žaizdos atsiranda rieše ir kulkšnyje. Tačiau, be abejo, yra ir kita teorija, teigianti, kad stigmos suteikiamos Dievo kaip dovana patiems pamaldžiausiems.