Tikriausiai ne vienas skaitytojas prisimena paskutinįjį XX amžiaus dešimtmeti, kai ypač padaugėjo taip vadinamų kontaktuotojų. Žmonės, pareiškę apie savo kontaktus su ateiviais, kartais pateikdavo išsamius kitų pasaulių aprašymus. Dažniausiai šie pasauliai būdavo tarsi šiek tiek pagerintos žemės kopijos, tačiau kartais pasitaikydavo atvejų, kurie niekaip netilpdavo į įprastinius rėmus. Kontaktuotojai pasakodavo apie didžiules kosmines imperijas su savo teritorijomis, joje gyvenančiomis rasėmis ir socialinę-politinę santvarka.
Pacientas iš Naujojo Meksiko
Viena tokia istorija nutiko amerikiečiui Kerkui Alenui. Apie ją yra žinoma ir ufologams, ir psichiatrams. Kerkas Alenas – tai tik pseudonimas, kurį savo pacientui suteikė Baltimorėje dirbęs psichoterapeutas Robertas Linderis. Šį keistą atvejį jis aprašė savo knygoje „Valanda per 50 minučių: tikrų istorijų iš psichoanalizės praktikos kolekcija“, kuri buvo išleista 1955-ais metais.
Kerkas Alenas buvo vieno JAV vyriausybės padalinio Naujajame Meksike darbuotojas. Jis į gydytoją kreipėsi po to, kai Kerko viršininkas labai susirūpino dėl keisto savo pavaldinio elgesio. Reikia priminti, kad garsus ufologas Žakas Valė savo knygoje „Demaskavimas“ tvirtina, kad Alenas dirbo skyriuje, susijusiame su termobranduolinio ginklo kūrimu. Maža to, kad Aleno elgesys pasidarė keistas, tačiau ėmė kristi ir viso skyriaus darbo efektyvumas, todėl Kerkui teko vadovybei pažadėti, kad jis kreipsis į gydytojus.
Už valstybės lėšas Kerkas buvo išsiųstas į Baltimorę, kur susitiko su daktaru Linderiu. Iš pirmo žvilgsnio Alenas paliko malonaus, išsilavinusio žmogaus įspūdį. Jis buvo tvarkingai apsirengęs, jo manieros buvo be priekaištų. Linderis vėliau rašė: „Bet kokios spekuliacijos apie jį, kaip apie išprotėjusį mokslininką, pasirodė tuščios, kai aš jį pamačiau savo kabinete. Tai buvo energingas vidutinio ūgio vyriškis, šviesiomis akimis, apsirengęs dryžuotu ir kruopščiai išlygintu kostiumu, nors kelionėje praleido nemažai laiko… Jis buvo panašus į jaunesnįjį administratorių. Kerkas kalbėjo gana įtikinimai, norėdamas man pranešti – situacija, kurioje jis dabar atsidūrė, jam kėlė nerimą“.
Tačiau istorijos, kurias papasakojo pacientas ir kurių įrodymui patvirtinti pateikė rašytinius dokumentus, atrodė labai neįprastos. Susidarė įspūdis, kad Alenas parašė visą seriją fantastinių pasakojimų, kuriuose pagrindinis personažas veikė jo vardu, o vėliau pats Kerkas šias fantazijas ėmė priimti kaip realybę. Aleno pasakojimų veiksmas vyksta kosminiuose pasauliuose, kurie nuo mūsų planetos nutolę už daugelio šviesmečių. Kerkas sudarė išsamią ataskaitą apie gyvenimą šiose planetose ir palaipsniui įsitikino, kad jis pats dalyvavo kelionėse į šias planetas, netgi vadovavo kažkokiai galaktinei imperijai.
Knygos, lentelės, piešiniai
Jau pirmojo seanso metu daktarui Linderiui pavyko sužinoti, kad jo pacientas jau vaikystėje buvo susižavėjęs mokslinės fantastikos kūriniais, o vėlesniais metais tiesiog persikėlė gyventi į įsivaizduojamą pasaulį. Psichoterapeutas paprašė parodyti dokumentus, kuriais Alenas patvirtino savo pasakojimus. Jis gydytojui pateikė rašomąja mašinėle atspausdintą autobiografiją, kurią sudarė 12 tūkstančių lapų ir ją sudarė 200 skyrių. Dar Alenas ant stalo padėjo 20 lapų su įvairiomis ranka rašytomis pastabomis, daugybę pastabų ant įvairiausių popieriaus skiaučių. Dauguma šių pastabų buvo užrašytos ranka stenografiniu raštu, kurį sugalvojo pats Alenas. Taip pat Kerkas padavė gydytojui piešinėlius, nupieštus ant vokų, skalbyklos kvitų, lapelius su matematinėmis lygtimis ir simboliais bei kitus panašius niekus, kurie buvo kruopščiai sunumeruoti raudonu pieštuku.
Pateiktoje medžiagoje buvo gana nemažos apimties ateivių terminų ir pavadinimų žodynas, 82 spalvoti nežinomų planetų žemėlapiai, su juose atvaizduotais žemynais, 61 architektūrinis eskizas, genealoginių lentelių rinkinys ir daugybė žvaigždėlapių, atliktų planetų sistemose, kuriose gyveno išgalvotasis Alenas. Pacientas taip pat sukūrė 200 lapų apimties istorinę monografiją, skirtą imperijai, kurią jis pats, atseit, valdė. Monografijos pabaigoje buvo pateikta lentelė su ypač didelės reikšmės įvykių datomis. Kerkas sudarė dosjė, kurioje buvo 44 aplankalai, turintys informacijos apie įvairiausius dangaus kūnus iš jo įsivaizduojamos realybės. Bylos buvo pavadintos gana keistai: „Srom Olmo 1 fauna“, „Seranebo sistemos transportas“ arba „Vieningo lauko ir kosminės mechanikos teorijos pritaikymas kosminiams skrydžiams“. Alenas daktarui dar pateikė 306 paveikslus su pavaizduotais kitų planetų gyvūnais, augalais, vabzdžiais, drabužių pavyzdžiais, transporto priemonėmis, ginklais ir muzikos instrumentais.
Panirimas, fantazijas
Linderis suprato, kad susidūrė su labai sudėtingu medicininiu požiūriu atveju. Daktaras atsisakė šoko terapijos, kaip pernelyg ekstremalaus gydymo metodo. Jis taip pat netaikė hipnozės seansų, bijodamas, kad tokios ir panašios procedūros tik pablogins paciento būseną. Daktaras nusprendė pats įsibrauti į fantastinį Aleno pasaulį ir pabandyti jį įtikinti šios kosminės epopėjos nerealumu. Psichoterapeutas atidžiai išstudijavo Aleno pateiktus dokumentus. Jei aptikdavo tokių vietų, kurioms reikėdavo tikslesnio paaiškinimo, pareikalaudavo, kad Kerkas pateiktų reikalingus įrodymus. Matydamas neatitikimus paciento nubraižytuose žvaigždėlapiuose, gydytojas panaudojo savo atradimus jo gydymui.
Po kiek laiko Linderis taip įsitraukė į Aleno fantazijas, kad vos pats nepapuolė į vaizduotės spąstus. Gydytojui buvo taip įdomu vis daugiau sužinoti apie išgalvotus pasaulius, kad jis tiesiog susižavėjo jais. Tačiau pačio Aleno susidomėjimas savo kosminėmis valdomis ėmė slopti.
Galiausiai Kerkas Linderiui pareiškė, kad visas jo sukurtas pasaulis yra „visiška nesąmonė“, o jo kelionės erdvėje ir laike – tik „kvaili prasimanymai“. Pasveikęs Alenas sugrįžo į savo darbą. Atrodo, kad jo žvaigždžių imperija nebuvo sukurta tam, kad ją su kažkuo dalintis. Kai gydytojas įsiskverbė į įsivaizduojamą Aleno pasaulį, šiam neliko nieko kito, kaip sugrįžti į realybę. Kartu su tuo sugrįžo ir psichinė sveikata. Tačiau net po kelių metų daktaras Linderis kalbėjo, kad jam labai didelį įspūdį padarė Aleno fantazijos ir jis vis apie jas galvoja.
Paribio reiškiniai?
Gana pagyvenęs prasimanytojas savo liga vos „neužkrėtė“ pačio gydytojo. Medicinos požiūriu, tai nėra toks jau retas įvykis. Kai kurioms asmenybėms, daugeliu atvejų niekuo nesiskiriančioms nuo normalių žmonių, netikėtai pasireiškia polinkis fantazuoti ir pasiduoti haliucinacijoms. Būtent tokie asmenys dažnai jaučia atsiskyrimo jausmą, dažnai jie dalinai ar visiškai nebetenka laiko pojūčio. Jų smegenyse gimsta keisčiausi vaizdiniai, ypač dažnai tai vyksta prieš užmiegant ar prasi-bundant. Šiuose vaizdiniuose gali būti matomi baisios išvaizdos humanoidai, kuriuos žmogus priima kaip ateivius iš kitų planetų. Šie vaizdiniai trunka keletą minučių, patys vaizdai gali būti statiniai ar dinaminiai. Pagal vieną hipotezę, būtent žmonės, turintys polinkį fantazuoti, dažniausiai pareiškia, kad matė ateivius, netgi neišeidami iš savo miegamojo.
Ufologai turi savo terminą tokiems dalykams apibrėžti – „paribio reiškiniai“. Jie atsiranda riboje tarp realybės ir kažkokios kitokios, nepaprastos jos būsenos. Buvo teigiama, kad paribio reiškiniai žmogui atsiranda tada, kai jam visiškai pakinta sąmonė ir pojūčiai.
Nesvarbu ar Kerkas Alenas susidūrė su kažkokia nematoma realybe, ar jis matė kažkokias keistas haliucinacijas, jo istorija yra labai unikali. Tūkstančiai lapų teksto, spalvoti žvaigždėlapiai, kosminiai architektūriniai projektai… Net jeigu visa tai buvo tik fantazijos, tai jos buvo ne primityvios, tačiau užpildytos talentu ir ypač plačia vaizduote, kas visiškai atitinka branduolinės fizikos srityje besidarbavusio žmogaus intelektualinį potencialą.
