Smitsono institute Vašingtone saugomas neįkainojamas Houpo briliantas. Jo ledinė širdis kibirkščiuoja žydrais spinduliais. Jis atrodo visiškai negrėsmingai. Ir visgi šis šaltas žėrintis akmuo turi kruviną istoriją, jo abejingas grožis pražudė daugiau kaip 20 žmonių.
Trijų šimtmečių bėgyje karaliai ir skurdžiai, vagys ir kurtizanės, pažvelgę į jo grožį, eidavo iš proto. Jo pirma auka, pagal legendą, buvo indusų šventikas, pasidavęs jo kerams prieš 500 metų, greitai po to, kai deimantas buvo surastas Kistnos upėje Indijos pietvakariuose. Šventikas pavogė jį nuo indusų stabo kaktos, bet buvo sučiuptas ir nukankintas.
Europoje deimantas pasirodė 1642 metais. Šįkart jis pakliuvo į rankas Prancuzų kontrabandininkui Žanui Batistui Tafernje. Jis gavo už jį pakankamą sumą, kad nusipirktu sau titulą ir praturtėtų. Tafernje sūnus smarkiai prasilošė ir prasiskolino, tad tėvas buvo priverstas išparduoti viską, ką buvo gavęs. Tafernje vėl iškeliavo į Indiją, kad dar syki išmėgintų laimę ir buvo sudraskytas laukinių šunų gaujos.
Sekantis deimanto šeimininkas – Prancuzųų karalius Liudvikas XIV, kuris įsakė apdoroti jį, dėl ko akmuo sumažėjo nuo 112,5 iki 67,5 karato. Nikolia Fuke, aukšto rango valdininkas, kuris pasiskolino briliantą puotai, 1665 metais buvo apkaltintas vagystėmis ir įkalintas visam likusiam gyvenimui. Pats Liudvikas, karalius Saulė, mirė sugniuždytu, nelaimingu žmogumi, jo imperijai įklimpus karuose.
Dar trys Prancuzų karališkosios šeimos nariai mirė, įstatę briliantą į karūną, neįtardami, į kokį pavojų save pastatė. Princese de Lambal, kuri kartais pasirodydavo viešai su karūna, buvo sumušta iki mirties įdukusios minios. Liudvikas XVI ir karalienė Marija Antuanete, paveldeję karūną, buvo giljotinuoti.
Po 1792 metų, kai vykstant aršiai politinei kovai Paryžiuje viešpatavo chaosas, briliantas pradingo beveik keturiems dešimtmečiams. Kur jis tuo metu buvo – belieka tik spėlioti. Prancuzų juvelyras Žakas Gelo, kaip buvo kalbama, godžiai žiūrėjo į jo groži, kol neišėjo iš proto ir nenusižudė. Rusų kunigaikštis Ivanas Kanitovskis padovanojo jį savo meilužei paryžietei – ir paskui užmušė ją ir pats nusižudė.
Kai akmuo vėl pasirodė viešumoje, Olandų juvelyras apdirbo jį iki dabartinio svorio – 44,5 karato – ir nusižudė, kai deimantą pavogė jo sūnus. Briliantas klaidžiojo po Europą iš rankų į rankas ir galiausiai atiteko Henriui Tomui Houpui, turtingam Airių bankininkui, kuris nusipirko jį vos už 30 000 svarų ir suteikė dabartinį vardą.
1908 metais Turkų sultonas Abdula Hamidas nusipirko akmenį už 400 000 dolerių. Jis padovanojo brangenybę savo žmonai Sabajai, o paskui papjovė ją. Po metų jis prarado sostą. Lemtingasis briliantas vėl pajudėjo į vakarus, į Ameriką, kur už 154 000 doleriu jį nusipirko pramonės magnatas Nedas Maklinas 1911 metais. Per sekančius 40 metų jo jaunesnysis sūnus Vincentas buvo numuštas automobilio, pats Maklinas bankrutavo ir mirė psichiatrijos klinikoje, jo dukra mirė 1946 metais nuo narkotikų perdozavimo, o žmona Evelina įjunko į morfijų.
Tik Amerikiečių juvelyras Haris Vinstonas, nusipirkęs žydrąjį akmenį iš Maklino giminaičių, išvengė piktos lemties. Galbūt todėl, kad perdavė akmenį Smitsono institutui.
o Kaune yra firma, turinti sio deimanto varda – Haupas
And since Mac Book is sure to become your cosnnatt companion, adurable polycarbonate shell keeps it ready for the roughand tumble of everyday life. The Mac Book Air is usually a light,aluminum model and features been called the world’s thinnest notebook. Compared to the Mac Book Professional especially, it has the slow processor.