Kartais žemėje įvairiuose sluoksniuose aptinkama tokių daiktu, kurių kilmės niekas negali paaiškinti. Jiems netgi buvo suteiktas terminas – NIO – neatpažinti iškasami objektai…
Zalcburgo paralelipipedas
1885 m. lapkričio 1 d. Izidoriaus Brauno fabriko, esančio Sendorfo mieste Austrijoje, kūrikas susmulkino anglies gabalą, kuris buvo iškastas Volfzegės šachtoje. Vyro nuostabai, anglies gabalo viduje buvo keistas metalinis daiktas, primenantis paralelipipedą. Šio daikto dydis 67x62x47 mm, jis svėrė 785 g. Keistasis radinys buvo visiškai simetriškas ir turėjo griovelį centre. Šis daiktas buvo padovanotas Karolinos Augustos muziejui Zalcburge ir buvo pavadintas „Zalcburgo paralelipipedu“.
Mokslininkai ir tyrinėtojai susidomėjo keistuoju radiniu – juk šis artefaktas buvo anglyje, kuri susidarė maždaug prieš 25-65 milijonų metų.
1886-ais metais kalnų inžinierius Frydrichas Gultas padarė pranešimą Reino srities ir Vestfalijos gamtos ir istorijos bendrijos posėdyje. Jis pareiškė, kad anglyje aptiktas daiktas yra metalinis, jo sudėtyje yra labai mažai nikelio ir pasižymi plieno tvirtumu. Inžinierius iškėlė versiją, kad Zalcburgo paralelipipedas yra meteoritas. Tačiau šis objektas neturėjo paviršiuje charakteringų žymių, kurios atsiranda meteorituose, jiems skriejant per atmosferos sluoksnius. Be to, daiktas buvo pernelyg taisyklingos formos, jog būtų galima tvirtinti, kad jis ne dirbtinai sukurtas. Visi šie faktai sukėlė nemažai ginčų tarp mokslininkų, tačiau mokslo vyrai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip anglyje atsirado Zalcburgo paralelipipedas.
1919-ais metais amerikiečių rašytojas Č.Fortas iškėlė prielaidą, kad šis daiktas – ateivių kūrinys. Vėliau atsirado hipotezė, kad tai yra senovinis plaktukas – griovelis tarnavo pritvirtinti virvei, kurios pagalba buvo pritvirtinamas prie medinės rankenos.
Mokslas niekaip negalėjo įminti šio artefakto paslapties. XX amžiaus 7-ame dešimtmetyje Zalcburgo paralelipipedas buvo ištirtas, panaudojant elektroninės-mikrospindulinės mikroanalizės metodą. Paaiškėjo, kad šis daiktas tikrai nėra meteoritas, ir tai vienintelis dalykas, kurį mokslininkams pavyko išsiaiškinti. Tad lieka paslaptimi tai, kaip šis daiktas pateko į anglies gabalą ir kas jį galėjo pagaminti prieš daugelį milijonų metų…
Auksinis lankelis
Tai tik vienas paslaptingų artefaktų radimo atvejis. Dar prieš Zalcburgo paralelipipedą buvo aptikta priešistorinė vinis. Ji buvo aptikti 1844-ais m. Kingudo karjere Anglijoje. Apie šį radinį mokslo pasauliui pranešė garsus mokslininkas – fizikas Deividas Briusteris. Iškasenų, kuriose buvo surūdijusi metalinė vinis, amžius – keletas milijonų metų!
Tame pačiame karjere buvo rastas metalinis kibiro lankelis, kurio ilgis 23 cm. Šio lankelio amžius – apie 12 milijonų metų… Labai įdomu tai, kad lygiai toks pats lankelis, tik iš aukso, buvo aptiktas kvarco kloduose vienoje Kalifornijos kasykloje.
1934-ais metais netoli Londono miestelio (Teksaso valstija, JAV) uolose buvo aptiktas plaktukas, įaugęs į kalkakmenį, kurio amžius apie 140 milijonų metų. Medinė plaktuko rankena išorėje suakmenėjo, o viduje pavirto į anglį. Metalą, iš kurio pagamintas plaktukas, sudaro 96,6 % geležies, 2,6 % chloro ir 0,74 % sieros – tokio švaraus metalo iki šiol dar nepavyko išgauti…
1851-ais metais aukso ieškotojas Hairemas Vaitas aptiko labai didelį aukso grynuolį. Kai jį perpjovė, viduje aptiko vinį, kuri praktiškai nebuvo paliesta rūdžių.
Tais pačiais metais netoli Dorčesterio miesto (JAV) buvo vykdomi sprogdinimo darbai. Tarp uolienų nuolaužų darbininkai aptiko du metalinio daikto, kuris buvo sudraskytas per sprogimą, gabalus. Kai šie gabalai buvo sujungti, paaiškėjo, kad tai yra varpo formos indas, papuoštas sidabro gėlėmis. Daiktas buvo išgautas iš uolienos, kuri buvo 4,5 m gylyje. Tai reiškia, kad šis daiktas ten pateko prieš daug milijonų metų…
1852-ais metais Škotijoje iškastame anglies luite buvo aptiktas neįprastos formos geležinis daiktas, kurio paskirties taip ir nepavyko išsiaiškinti….
1869-ais metais Nevados valstijoje (JAV) lauko špato gabale, iškastame dideliame gylyje, kuriame uolienų amžius buvo apie 15 milijonų metų, buvo aptikta apie 5 cm ilgio metalinė ritė. 1851-ais ir 1871-ais metais šachtoje prie Cilikoto miesto (Ilinojaus valstija, JAV) buvo aptikta keletas apskritų bronzinių daiktų, panašių į monetas. Jų amžius buvo apie 15 milijonų metų…
Praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje PAR kasykloje buvo iškasti metaliniai rutuliukai. Jie buvo aptikti pirofilito klode. O šio mineralo amžius yra apie milijardas metų. Pilkai melsvi rutuliukai buvo šiek tiek suploti, nuo 2,5 iki 10 cm skersmens. Jie pagaminti iš lydinio, kuris natūraliai gamtoje neegzistuoja. Viduje buvo keista biri medžiaga, kuri išgaravo, kai tik kontaktavo su oru.
Tačiau ne tai buvo pats keisčiausias dalykas. Pasirodė, kad ant lygaus paviršiaus padėti rutuliai lėtai sukasi aplink savo ašį, pilną apsisukimą padarydami per 128 paras!
Antimaterijos saugykla
Paslaptingi artefaktai aptinkami ne kurioje nors apibrėžtoje teritorijoje, o jų pasitaiko visame pasaulyje. Urale geologai dažnai aptinka keistus objektus uolienoje. Patys keisčiausi jų yra spiralės, kurių dydis yra nuo kelių milimetrų iki 3 cm. Jos pagamintos iš vario, volframo ir molibdeno lydinio. Šie radiniai buvo tirti stambiausiuose moksliniuose tyrimo institutuose ir buvo nustatyta, kad jie pagaminti technologijų, kurios mums dar nežinomos, pagalba. O pats spiralių amžius yra apie 300 tūkstančių metų…
1975-ais metais Ukrainoje buvo aptiktas ne mažiau įdomus ir paslaptingas rutulys, pagamintas iš medžiagos, primenančios juodą nepermatomą stiklą. Šis rutulys buvo aptiktas 8 m gylyje, bekasant pamatus. Jį iškasęs ekskavatorininkas radinį atnešė į laboratoriją tyrimams.
Molio sluoksnis, kuriame aptiktas rutulys, buvo 10 milijonų metų amžiaus. Nuosėdos, esančios ant rutulio paviršiaus, rodė, kad jo amžius irgi yra 10 milijonų metų…
Tiriant rentgeno spinduliais rutulio viduje buvo aptiktas savotiškos formos branduolys, užpildytas kažkokia medžiaga. Rutulio analizė parodė, kad jo kūrėjai naudojosi ne dešimtaine, o dvidešimtketvirtaine skaičiavimo sistema, kuri niekada nebuvo naudojama nė vienoje Žemėje egzistavusioje civilizacijoje.
Bandymas nustatyti branduolio tankį davė sensacingus rezultatus – pasirodo, branduolys turėjo neigiamą tankį… Tyrėjai mano, kad tai galima paaiškinti tik tuo atveju, jeigu rutulio viduje saugoma antimaterija. Tačiau šioje vietoje tyrimus teko nutraukti, nes vėl atvyko ekskavatorininkas ir pareikalavo gražinti radinį…
Gerbiamieji, mes nesugebėsime sasurpti nei olose gyvenusių žmonių tapybos atsiradimo priežasties, nei tuo metu nurodytoje teritorijoje gyvenusių žmonių buitinių sąlygų, jeigu nežinosime to meto fizinės situacijos žemėje, tuo pačiu ir mūsų dabartiniame šiauriniame žemės pusrutulyje. O situacija žemėje, pasirodo, kinta ne tiktai pagal mums jau žinomus I-jį bei II-jį, bet ir pagal lietuvio inžinieriaus Romualdo Zubino atrastus III-jį bei IV-jį geofizinius dėsnius. Straipsnis galėtų būti dar geresnis, jeigu rašiusieji jį būtų susipažinę su Romualdo Zubino knygose Per praeitį į ateitį (2008 m.) bei Pažadinta praeitis (2012 m.) nurodomomis geofizinių procesų vyksmo schemomis bei šių procesų vyksmo CHRONOLOGINIAIS GRAFIKAIS.