Saragoso jūroje beveik visada štilis, ji yra šiauriau Bahamų ir nuo kitų jūrų ji skiriasi dėl daugybės dumblių, plaukiojančių paviršiuje. Nuo senovės Saragoso jūra vadinama laivų kapinėmis, ją stengiasi aplenkti laivai, jūreiviai pakrantės užeigose pasakoja apie paskendusius ar apleistus laivus.1956 m. rugpjūčio 8 d. „Yamacravv“, priklausantis JAV pakrantės apsaugos tarnybai, pritaikytas tiesti kabelius ir atlikti tyrimus, buvo atvirame vandenyne netoli Saragoso jūros. Radarą stebintis jūreivis ekrane pastebėjo didžiulę sausumą tiesiai laivo judėjimo kryptimi. Budintis karininkas ir kapitonas patikrino radaro duomenis ir priėjo tos pat išvados.
Nustebę jie judėjo neįprasto reiškinio kryptimi ir po kelių valandų priartėjo prie gigantiškos masės, kuri, rodos, buvo sausuma, nepanaši į salas, nes atrodė begalinio aukščio, iki pat dangaus. Atrodė, kad ta „vaiduoklių sala „ šiek tiek pakilusi virš vandens paviršiaus. Pro ją nepraėjo nei radaro, nei prožektoriaus spindulys. Pietvakariuose ji tęsėsi iki horizonto.
Kapitonas įsakė plaukti į tą masę. Vos tik laivas pajudėjo, denyje užgeso šviesa, lyg kas būtų susiurbęs energiją. Galingi prožektoriai vos žibėjo. Netrukus komanda pradėjo kosėti, grėsmingai krito garo spaudimas katile. Išsigandęs, kad negalės savarankiškai išsiveržti iš keistos zonos, kapitonas liepė grįžti.
Didelių pastangų prireikė „Yamacravv“, kol grįžo tuos 300 m. Iki kito ryto radarai rodė „vaiduoklių salą“, saulei patekėjus ji dingo be pėdsakų. Lig šiol su „Yamacravv“ nutikusi istorija nėra paaiškinta. Sieros garai ar pramoninės atliekos, kaip spėliojo, negali būti tokio tankio. Kita teorija aiškina, kad tai nukritęs į žemę kosminių dalelyčių debesis. „Yamacravv“ ir jo komandos istorija primena neišaiškintą „tamsos“ reiškinį, kuris staiga užklumpa ir diena tampa tamsiausia naktimi.