Tikriausiai, kiekvienas žmogus buvo patekęs į tokią situaciją, kai norėjo išnykti, prasmegti, persikelti kur nors toliau nuo įvykių vietos. Ar paprastas žmogus gali akimirksniu keliauti erdveje ir laike?
Sūkurio nunešti
Terminą „teleportacija“ (iš graikų kalbos žodžio „tele“ – „toli“ ir anglų kalbos žodžio „portage“ – „perkėlimas“) pirmasis 1930 metais panaudojo tyrinėtojas Čarlzas Fortas, norėdamas apibūdinti hipotetinius procesus – nematomus objektų persikėlimus erdvėje.
Beje, pasakojimai apie netikėtus materialių kūnų persikėlimus erdvėje ir laike buvo žinomi dar seniai prieš termino sugalvojimą. Prieš daugelį amžių atsirado legendos apie tai, kaip nežinoma jėga netikėtai sugriebdavo nieko neįtariančius žmones ir juos per akimirką nunešdavo už tūkstančių kilometrų. Teleportacijos objektais būdavo ir žmonės, ir gyvūnai, ir negyvi daiktai.
Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad teleportacijos reiškiniai vyko ir vyksta taip vadinamų geoaktyvių ar geoanomalių zonų ribose. Pavyzdžiui, gamtininkas Aivenas Sandrsonas nustatė, kad Žemėje yra „velnio kapinės“ – tokios vietos, kur svorio ir magnetinės traukos dėsniai veikia ne taip, kaip mes esame pripratę. Šiose kapinėse veikia elektriniai sūkuriai, kurių pagalba žmonės ir daiktai iš vieno erdvės ir laiko matavimo perkeliami į kitą.
Kaip teigia Sandersonas, Žemėje yra 12 simetriškai išsidėsčiusių zonų ar anomalių sričių, kurios viena nuo kitos jų centro koordinatės yra 32-ame šiaurės ar pietų platumos laipsnyje.
Protu nesuvokiamas šuolis
Pagal klasikinės fizikos dėsnius šis reiškinys realybėje yra neįmanomas, nes reikia akimirksniu sunaudoti neįtikėtiną energijos kiekį. Visiškai neaišku, kas galėtų būti tokiu šaltiniu, suteikiančiu didžiulį energijos kiekį, kuris padeda išvystyti nepaprastą greitį ir persikelti erdvėje.
Kai kurie tyrinėtojai, nežiūrėdami į oficialaus mokslo nuomonę (bet ir neneigdami pagrindinių fizikos dėsnių), vis tik tiki teleportacijos galimybe ir rimtai tiria šį reiškinį. Teoretikai skiria keletą teleportacijos tipų. Pats teleportacijos reiškinys dar vadinamas transgresija, hyperšuoliu. Hipotetiškai teleportacija gali būti staigi, nuosekli, įtraukianti, kanalinė, skylinė ir t.t. Beje, visų šių tipų mokslinio patvirtinimo ir paaiškinimo neaptikta. Kartais teleportacija aprašoma kaip viena iš paslėptų proto savybių. O kartais tokie reiškiniai, priešingai, atima žmonėms protą.
Spontaniška ir nepaaiškinama
Apie teleportacijos reiškinį žinoma jau ne vieną šimtmetį. Per daugelį amžių susikaupė nemažai legendų apie tai, kaip žmonės, gyvūnai ar daiktai per sekundės dalis nepaaiškinamu būdu persikeldavo didžiuliais atstumais be jokio fizinės jėgos poveikio. Vykstant spontaniškai, nevaldomai teleportacijai žmogus, išnykęs vienoje vietoje, galėjo atsidurti bet kur – kitame name, mieste, kitoje šalyje ar net… kalėjime.
1620 metais sesuo Marija, jauna vieno Ispanijos vienuolyno gyventoja papasakojo vyresniajai, kad ji keliauja erdvėje ir atlieka misionierišką veiklą tarp džumano genties indėnų Centrinėje Amerikoje. Savaime suprantama, jog šiuo vienuolės pasakojimu niekas nepatikėjo.
Tačiau po kelių metų atsirado netikėti liudijimai iš europiečių misionierių, kurie dirbo tose pačiose vietose, apie kurias pasakojo sesuo Marija. Šventikas Alonsas de Benavidesas savo laiške Romos popiežiui rašė, kad indėnai, kuriuos jis bandė atversti į „tikrąjį tikėjimą“, jau buvo susipažinę su pagrindiniais krikščionybės kanonais. Dar daugiau – indėnai turėjo kryžius, rožančius, netgi taurę komunijai. Visa tai, kaip teigė indėnai, jiems atgabeno ir išdalijo „ponia mėlynais rūbais“, kurioje nesunku atpažinti sesę Mariją.
Kartą ponia Gupi, kuri savo laiku buvo žinoma aiškiaregė, svėrusi apie 100 kg, nežinomos jėgos buvo perkelta iš namo Haiberyje (Londonas) į kitą pastatą. Atstumas tarp šių namų – trys mylios. Tai nutiko 1871 metų birželio 3 dieną. Teleportacijos faktą patvirtino spiritizmo seanso dalyviai, kurių akyse tiesiai ant stalo nusileido nežinia iš kur atsiradusi apsinuoginusi ponia Gupi!
1937 metų vasarą Leningrade iš liūdnai pagarsėjusio kalėjimo teleportacijos dėka pabėgo darbininkas N.Volkovas. Štai kaip jis aprašė šiuos įvykius: „Pajutau, kad netenku sąmonės. Akyse sutemo, aš ėmiau svirduliuoti ir instinktyviai pakėliau rankas, norėdamas už ko nors įsikibti. Kai akyse vėl prašviesėjo, pastebėjau, kad stoviu Nevos krantinėje įsikabinęs į turėklus“.
1889 metais Sankt Peterburge fiziologas Nikita Zoneris atliko įdomų eksperimentą – ant Sibiro veislės katino uždėjo tvirtą antkaklį ir katiną grandine pririšo kambario kampe. Po to į kambarį įleido stambų buldogą. Katinas pasišiaušė, išlenkė nugarą, apnuogino dantis, ėmė šnypšti ir išnyko ore, o antkaklis nukrito ant grindų. Po trijų dienų katinas buvo aptiktas varpinėje, kuri jau visas mėnuo buvo uždaryta. Niekas negalėjo paaiškinti kaip katinas atsidūrė 20 m aukščio statinyje…
Gravitacinė terapija
Gravitacija (kūnų savybė traukti vienas kitą), skirtingai nuo teleportacijos, yra kasdieninis ir visiškai realus reiškinys, kuris yra moksliškai paaiškinamas ir kuris kiekvieną dieną veikia žmones.
Gravitacijos reiškinį pirmasis aprašė Izaokas Niutonas. Mokslininkas apskaičiavo, kad gravitacija yra praktiškai visuose Žemės taškuose vienoda. Ją nusako laisvojo kritimo pagreitis, kuris yra 9,81 m/s2. Šis dydis standartiškai vadinamas 1 g – tarsi savotiškas ataskaitos taškas.
Visos žmogaus organizmo sistemos prisitaikė prie 1 g dydžio Žemės traukos jėgos. Kokie nors parametrų pakitimai, perkrovos sukelia ne pačius maloniausius pojūčius. Pavyzdžiui, daugelis žmonių su šiuo reiškiniu susidūrė kylant lėktuvui, kai apkrova padidėja iki 1,5 g – ir tai jau yra jaučiama.
Iš pirmo žvilgsnio, bet kuris gravitacinio lauko pasikeitimas žmogaus organizmą veikia neigiamai. Tačiau gravitacija nėra visiškai paprastas reiškinys. Dabartiniai medikai teigia, kad kai kuriose situacijose gravitacijos pasikeitimas gali būti panaudotas kaip gydymo priemonė.
Gravitacinės terapijos esmė – paveikti žmogų dirbtine sunkio jėga, kurią sukuria specialus įrenginys -gravitacinė centrifuga. Šiuo nestandartiniu būdu siūloma gydyti širdies ir kraujagyslių ligas, pradinės stadijos hipertoniją, sudėtingus ir blogai suaugusius kaulų lūžius, sunkius audinių pažeidimus ir netgi vaikų cerebrinį paralyžių.
Šaltinis: Mįslės ir Faktai
mhm pazaisk lol’a muzy paspausk b raide pamatysi kas tas yra 😀