Nemažai psichofizinių fenomenų buvo stebėta savo metu pagarsėjusiame Rusijos „Permės trikampyje“, kurį latvių žurnalistai Pavelas Muchortas, Vladimiras Sinicinas ir Vladimiras Šulakovas kažkodėl pavadino „M-trikampiu“. Tokiu pavadinimu Rygoje gana ilgą laiką buvo leistas net laikraštis.
Pasakojimuose apie M-trikampį galima rasti viską, kas yra kitoje ufologinėje literatūroje. Visi šio fenomeno tyrinėtojai pastebėtas keistenybes pirmiausiai sieja su M-trikampyje buvusių žmonių psichika (kai kurie iš jų net patys save vadino „maldininkais“) ir tik po to fenomeną siejo su tose vietovėse esančiu giliu žemės plutos lūžiu.
Kai kurie Permės fenomeno tyrinėtojai atkreipė dėmesį į tai, kad vos už keturių kilometrų nuo keistųjų įvykių epicentro 1933-1986 m. veikė stalinistinis konclageris (nusikaltėlių kolonija), kad šiose vietose būta akmens skaldyklų ir požeminių kasyklų, kurias 1986 m. kariškiai stropiai susprogdino. Taigi šiose vietose apstu ir nežinomų kapinių, jeigu tik žuvusiųjų kūnų neįmetė į kokią nors šachtą. Pastaroji informacija ypač sudomino tuos ufologus, kurie linkę į mistinius NSO fenomeno aiškinimus ir M-trikampio keistenybes bando sieti su… mirusiųjų vėlių siautėjimu.
Kaip ten bebūtų, latvių žurnalistų aprašytais „vaiduoklių namu“, „piramidžių lauku“, „siaubo slėniu“ ar „erdvės pradūrimo tašku“ joks rimtesnis ufologas nesidomi. Kas kita palapinės sienelėje bent kelių žmonių regėti „kino filmai“ – naktimis Pavelas Muchortas regėjęs, kaip palapinės sienoje atsiranda kažkas panašaus į miniatiūrinį kino ar televizoriaus ekraną, kuriame pasirodo vaizdų serijos. Vaizdai buvę ir žemiško, ir kosminio turinio.
Tokius „kino filmus“ arba atskirus vaizdus regėję ne tik M-trikampyje pabuvoję žmonės. Bene pirmąsyk apie juos prabilo 1982 m. Pamyre „sniego žmogaus“ ieškoję ekspedicijos dalyviai. Tokius vaizdus, tiesa, ne M-trikampyje ir ne kokioje nors kitoje egzotiškoje vietovėje, yra regėjusios ir dvi lietuvės moterys. Ekranu joms tapdavo paprasčiausia balta siena.
Jos nebuvo pažįstamos ir apie regėjimus mane informavo skirtingu laiku. Viena netgi sakė matanti „filmą“ pokalbio su manimi metu, mano darbo kabinete planetariume. Tad, matyt, tie „filmai“ regimi ne vien spėjusiame pagarsėti M-trikampyje. Šis fenomenas veikiausiai susijęs ne su kokia nors paslaptinga vietove, o su žmogaus psichofizine būkle.
Saulius Kanišauskas. NSO fenomenas: 20 ir viena hipotezė