Mokslininkai yra žmonės kaip žmonės – ir silpnybių turi, ir pasišaipyti mėgsta. Tačiau kai kalba ima suktis apie jų tiriamus dalykus, dažniausiai tampa „sausi“ ir kliaujasi tik griežtais faktais, nusistovėjusiais tyrimų metodais bei moksline metodologija. Net kai kalbama apie NSO, tie, kurie beatodairiškai šio fenomeno neatmeta, išsyk pasitelkia jau žinomus faktus.
O statistika (tiesa, vargu ar labai patikima) byloja, kad jei, tarkime, gausime šimtą laiškų su aprašytais NSO stebėjimais, penkiasdešimt iš jų bus parašyti tik todėl, kad žmonės iš tiesų regėjo kažką jiems neįprasta ir keista, bet nesugebėjo atpažinti, jog tie reiškiniai susiję su technikos ir technologiniais eksperimentais, karinės technikos bandymais, įvairiais meteorologiniais ir kitokiais zondais, oro balionais, dirbtiniais Žemės palydovais, kosminių raketų startais bei nusileidimais ir t.t.
Dar trisdešimtyje laiškų specialistas ras įvairių retų meteorologinių ir atmosferos, elektrinių, optinių, astronominių reiškinių aprašymus (šiaurės pašvaistės, halo reiškiniai ir perihelijai, sūkuriai, Šv. Elmo ugnys, miražai, refrakcijos iškreipti saulės, mėnulio, planetų vaizdai, kometos, meteorai ir meteoritai, kamuoliniai žaibai ir t.t.). Tad tik dvidešimt laiškų bus verti rimtesnio dėmesio. Tačiau ir iš tų dvidešimties bent dešimt teks atmesti, nes jie – paprasčiausios… falsifikacijos ir mistifikacijos. Ir tik dešimt (čia nuomonės kiek skiriasi – kai kas tvirtina, kad tik penki, kiti sako – penkiolika) laiškų bus iš tiesų apie NSO fenomeną…
Taigi apie 80 procentų pranešimų apie NSO atsiranda tik todėl, kad žmonės regi realius retus, jiems nepažįstamus ir dažnai įspūdingus reiškinius, tačiau tie reiškiniai mokslui žinomi, jie nėra NSO fenomenas. Dar apie 10 procentų pranešimų apie NSO atsiranda vien dėl kai kurių žmonių pomėgio pajuokauti, apgauti, noro pasižymėti ar net išgarsėti. Tai falsifikacijos ir mistifikacijos. Ir tik apie 10 procentų pranešimų iš tiesų yra pranešimai apie įvairius NSO fenomeno pasireiškimus.
Tad NSO „fantomai“egzistuoja, tik jų ne tiek daug, kaip esame linkę manyti. O be to, kiekvieną syk, gavus informaciją, pirmiausiai reikia sugebėti atskirti, kuriai iš minėtų pranešimų grupių pastarąją priskirti. Tai yra sunkiausia.