Ateivių implantas atsiradęs po NSO stebėjimo

47-ių metų amžiaus Hiūstono gyventojui Pitui Parinelo 1995 metais iš kairės rankos dilbio buvo pašalintas neaiškios kilmės svetimkūnis, kurio dydis buvo 4×2 mm. Šis daiktas buvo tarsi įsuktas į labai didelio tankio pilkos spalvos biologinės medžiagos kokoną. Ši medžiaga savo sudėtimi priminė viršutinį žmogaus odos sluoksnį ir turėjo nervų galūnes. Pitas mano, kad šį „vabalą“ įsigijo dar 1954 metais, kai, būdamas šešiametis vaikas, sutiko NSO. Jis vaikščiojo laukais ir staiga ore pamatė sklendžiantį krepšinio kamuolio dydžio apvalų daiktą. Berniukas pasisuko, norėdamas pabėgti, tačiau to padaryti nebesuspėjo – „kamuolys“ netikėtai susprogo, jo skeveldra pataikė Pitui į ranką.

Vieną dieną, kai jau buvo praėję ketveri metai po svetimkūnio pašalinimo, Pitas ištisą parą pramiegojo, o vėliau keletą savaičių buvo labai mieguistas, negalėjo suprasti, ką jam sako aplinkiniai. Kai jo savijauta pagerėjo, Pitas atsiminė, kad lygiai taip pat jis jautėsi vaikystėje po epizodo su keistuoju „kamuoliu“. Iš tiesų – skenavimo metu jo petyje buvo aptiktas kitas implantas.

Daktaras Leiras mano, kad ateivių implantams veikti yra panaudojami vidiniai žmogaus organizmo rezervai. Tai patvirtina eksperimentai, kurių metu implantai būdavo įsodinami žiurkėms. Kai kurie iš šių paslaptingų objektų puikiai adaptavosi žiurkių kūnuose, įsiterpdami į jų biologinę struktūrą. Graužikų elgesys po to pasikeisdavo – vieni tapo mieguisti, o kiti labai aktyvūs. Viena tokia žiurkė net užpuolė laborantą, dantimis įsikabino į pirštą ir jo nepaleido tol, kol jos neužmušė. Tokia nemotyvuota agresija visiškai nebūdinga šiems gyvūnams, todėl negalima atmesti versijos, jog ateiviai per šį implantą gyvūnui davė komandą pulti žmogų…

Komentuok su Facebook paskyra: