Didysis kanjonas – tai nuostabą keliantis gamtos stebuklas 2007 metais paskelbtas vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Jis formavosi milijonus metų, tad nėra ko stebėtis kuomet kalba pakrypsta apie paslaptingus radinius rastus jame. Šį kartą pakalbėsime apie sudužusius neatpažintus skraidančius objektus rastus kanjono dugne.
Amerikiečių mokslininkas Fricas Verneris tvirtina: 1953 m. gegužės 20 d. pietinėje Didžiojo kanjono dalyje sudužo neatpažintas skraidantis objektas (NSO). Mokslininkas buvo pakviestas į specialią komisiją. Nuvykęs gegužės 21 dieną į vietą, matė kanjono dugne iš dalies į smėlį įsmigusį apie devynių metrų skersmens diską, saugomą kariškių. Mokslininkui buvo pasakyta, kad čia per bandymus avariją patyrė slaptas naikintuvas. F. Vernerio užduotis buvo apskaičiuoti NSO galimą greitį prieš rėžiantis į žemę.
Bet vienoje iš kariškių palapinių jis matė sidabriniu kombinezonu apsivilkusios apie 120 cm ūgio keistos būtybės kūną. Jos veidas buvo rusvos spalvos. Ar galima tikėti F. Vernerio pasakojimu? Po kelerių metų pastangų tyrėjui L. Stringfildui pavyko rasti lakūną, nenorėjusį viešinti savo pavardės, kuris buvo tos avarijos vietoje. Jo žodžiais, į žinomą NSO tyrimais Rait Petersono aviacijos bazę atvežtos aparato nuolaužos ir dėžės. Trijose iš jų buvo 120 cm ūgio būtybių didelėmis galvomis kūnai. Kitose dėžėse – įrenginių mazgai. Lakūnas ant aparato nuolaužų pastebėjo ženklų, panašių į sanskrito rašmenis. Galima tuo tikėti, galima ir netikėti.
O Los Angeles Times parašė apie Didžiajame kanjone aptiktą NSO, sudužusį maždaug prieš 4000 metų. Astronomas daktaras Henris Lomantas, gavęs leidimą susipažinti su informacija, pasakojo plačiau. Tai buvo sidabrinės metalo spalvos aparatas, ir šiandien dar skleidžiantis nemažą radioaktyvumą. Jis 35 metrų ilgio ir 15 metrų pločio. Ekspertų nuomone, aparate galėjo skristi iki 25 narių ekipažas. Manoma, kad kai kurie ekipažo nariai galėjo likti gyvi, o aparato variklis po smūgio neveikė.
Radioaktyviosios anglies analizės būdu nustatyta, jog NSO nukrito III tūkstantmetyje pr. Kr. Tuo laikotarpiu datuojami ir piešiniai urvuose netoli katastrofos vietos. Ant klinčių sienos nupiešta keletas būtybių neproporcingai didelėmis galvomis ir plonomis, silpnomis galūnėmis. Manoma, jog tai galėjo būti indėnų arba likusių gyvų ekipažo narių piešiniai. Atrodo, išlikusieji kurį laiką gyveno tuose urvuose. O patį NSO aparatą išgabeno kariškiai.