Antroji XX amžiaus 7-o dešimtmečio pusė pasižymėjo įtemptais politiniais santykiais tarp SSRS ir Kinijos. 1969 metais netgi prasidėjo kariniai veiksmai ties Sovietų Sąjungos ir Kinijos pasieniu. 1969 metų rugsėjo 11 dieną SSRS Ministrų tarybos pirmininkas Aleksejus Kosyginas, grįždamas iš Vietnamo į Maskvą, užsuko į Pekiną, kur susitiko su Kinijos Liaudies respublikos Valstybės tarybos premjeru Cžou Enlajumi. Buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo pripažįstamos esamos valstybinės sienos. Po to padėtis šiek tiek stabilizavosi.
1970 metų balandžio mėnesį virš Gobio dykumos NSO skraidė tiesiog pulkais. Jie buvo stebimi tiek iš Sovietų Sąjungos, tiek iš Kinijos. SSRS apkaltino Kiniją, jog ši leidžia žvalgybos aparatus iš šalia esančios Mongolijos teritorijos. Analogišką kaltinimą Kinija pateikė Sovietų Sąjungai. Balandžio 24 dieną įvyko incidentas, kuris paaštrino situaciją. Tą dieną vienas sovietų bombonešis išskrido iš Maskvos ir, vykdydamas įsakymą, turėjo nusileisti Vladivostoke.
Bombonešiui skrendant virš Sibiro, ryšys su juo netikėtai nutrūko. Nedelsiant buvo organizuota paieška: didžiulį rajoną žvalgė 200 lėktuvų, tačiau strateginio bombonešio pėdsakų taip ir nepavyko aptikti. Tomis dienomis SSRS priešlėktuvinės gynybos radarai registravo dešimtis NSO skrydžių Sovietų Sąjungos oro erdvėje. Raketos, kuriomis buvo bandoma numušti tariamus žvalgybinius aparatus, tikslo nepasiekė.
Tuomet armijos specialistai ir specialiosios tarnybos nusprendė išsiaiškinti iš kur atskrenda šie objektai. Analitikai išanalizavo skrydžių trajektorijas ir nustatė, kad visi NSO pakilo iš rajono, esančio už 1000 km į šiaurės rytus nuo Mongolijos sotinės Ulan Batoro. Po dviejų dienų buvo duotas įsakymas į šį rajoną permesti dideles Sovietų armijos pajėgas. Rytų kryptimi patraukė trys divizijos su tankais, šarvuota technika, karine įranga ir štabais. SSRS tradiciškai, kaip ir kitais panašiais atvejais, pranešė Vakarų šalių vyriausybėms, kad armijos padaliniai vyksta į karinių mokymų rajoną.
Balandžio 27 dieną Kinijos armija taip pat pajudėjo. Prasidėjo divizijos, išvestos iš Šiaurės Korėjos, permetimas į Mongoliją. Tuo metu sovietų žvalgybiniai lėktuvai atliko stebėjimus ir nufotografavo įtarimą keliantį rajoną. Po to šis rajonas tiesiog buvo užmėtytas bombomis. Abiejų šalių žiniasklaidos priemonės pranešė apie nežymius incidentus: šalys pranešė apie valstybinės sienos pažeidimus iš priešininko pusės ir tai, kad ėmėsi atitinkamų priemonių.
Tačiau visai kitokių žinių buvo galima išgirsti Honkonge. Bėgliai iš Kinijos Liaudies respublikos pasakojo apie šimtus žuvusiųjų abejose pusėse ir apie tai, kad Sovietų Sąjunga numetė atominę bombą ant Kinijos slaptos karinės bazės arba ant kažkokio nežinomo priešo objekto.
Prancūzų žurnalistas Pjeras Gardenas ir jo amerikietis kolega Diksas Lesteris buvo Honkonge, kai sužinojo apie SSRS ir Kinijos pasienio konfliktą. Dikas Lesteris į žurnalo „SAGA“ redakciją pranešė, kad aptiko liudininkus iš tuometinės Vokietijos Demokratinės respublikos. Jaunuoliai buvo atvykę į Mongoliją studijuoti pagal studentų mainų programą ir atsitiktinai tapo karinių veiksmų liudininkais. Jie patvirtino viską, ką Honkonge pasakojo kinų pabėgėliai, tame tarpe ir informaciją apie „didelės karinės bazės, turinčios daugybės kilometrų tunelių sistemą“ sunaikinimą.
Kas iš tikrųjų ten vyko, tiksliai nežinoma iki dabar. Nebuvo paskelbta jokių oficialių komentarų apie 1970 metų balandžio-gegužės įvykius Gobio dykumoje. Greičiausiai taip ir nepavyko nustatyti kokie skraidantys aparatai skraidė virš SSRS ir Kinijos pasienio rajonų. Taip pat lieka didžiule paslaptimi tai, koks ryšys buvo tarp šių skraidančių aparatų ir slaptos bazės Mongolijos plynaukštėje.
Bent jau plačiajai visuomenei tai yra paslaptys už septynių užraktų. Ufologai neatmeta teiginio, jog kalbama apie vieną iš mūsų civilizacijos paslapčių, kuri neviešinama paprastiems mirtingiesiems. Gali būti, kad tai buvo plataus masto karinė operacija prieš ateivius iš kitų planetų.
Šaltinis Mįslės ir Faktai
