Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad dauguma ateities spėjimų susiję su tokiais įvykiais, kurie turi įvykti netrukus. Su ateities spėjimų praktika labiau siejamos moterys, bent jau jos labiau linkusios jais tikėti, tačiau apskritai ateities nuojauta gali aplankyti kiekvieną iš mūsų. Žmonės, kurie nuolat sapnuoja pranašingus sapnus, paprastai nustato, per kokį laiko tarpą sapnas išsipildo.
Pavyzdžiui, 1981 m. rugsėjo 15-ąją Barbara Garvel susapnavo, kad stadione nušauna kažkokį svarbų asmenį iš Vidurio Rytų Azijos. Ji žinojo, kad jos sapnai išsipildo einant 21-ai dienai. Na, ir spalio 6-ąją per masines iškilmes buvo nužudytas prezidentas Anvaras Sadatas (Anwar Sadat).
Šis reiškinys aiškinamas labai įvairiai. Pasak vienos teorijos, masinę ateities įvykių nuojautą gali sukelti nepaprastai svarbūs įvykiai tarp tos bendruomenės, kuriai gresia nelaimė, narių. Bene labiausiai sukrečiantis toks atsitikimas įvyko Marfos anglių kasykloje Port Tolbote, Velse.
Vieną 1890-ųjų dieną daugiau kaip pusė miestelio angliakasių neišėjo į darbą, nes juos buvo apėmęs keistas nerimas ir bloga nuojauta. Kai kurie netgi tvirtino pajutę iš kasyklų sklindantį „mirties alsavimą“. Tą dieną į darbą išėjo 87 angliakasiai. Šachtose įvykus avarijai visi iki vieno žuvo. Kalbama, kad panašų jausmą prieš lemtingąją kelionę išgyveno ir Titaniko keleiviai.
Be abejonės, skaudžiausias mūsų laikais pasireiškęs ateities nuojautų šaltinis buvo Pasaulio prekybos centro sugriovimas 2001 m.
rugsėjo 11-ąją. Šis vienintelis įvykis atgaivino visuotinį tikėjimą ateities nuojautomis. Užfiksuota nuostabiausių kūrybos ir meno pasaulio atstovų liudijimų; kai kurių autorių kūriniuose buvo netgi pavaizduota būsimoji katastrofa.
Paranormaliais reiškiniais netikintis dailininkas Carlsas Bervelis (Charles Burwell) 2000 m. nuo pavasario iki rugsėjo tapė neįprastą paveikslą. Jame vaizdavo katastrofos ištiktą miestą. Miesto pastatai buvo su aukštomis kolonomis. Paveikslo tapymas taip sukrėtė Č. Bervelį, kad jis jo taip ir neužbaigė. Toliau, slaptųjų tarnybų agentai 2001-ųjų gegužę aptiko Egipte išspausdintą kalendorių. Rugsėjo puslapyje buvo piešinys, kuriame pavaizduotas keleivinis lėktuvas, įsirėžiantis į aukštus pastatus, už kurių matyti Manhatanas ir Laisvės statula. Tarkime, užpuolikai nesuko sau galvos dėl to, kad kas nors gali apie jų ketinimus sužinoti. Tačiau sunku patikėti, kad kuris nors būtų perdavęs informaciją kalendoriaus leidėjams.
Pasaulio prekybos centro katastrofa paskatino ateities spėjimų tyrėjus užrašyti kai kurių asmenų nuojautas, patiriamas artėjant nelaimei. Britų psichikos tyrimų draugija sukūrė konfidencialų tinklalapį ir paragino visus į jį rašyti savo patirtį ir nuojautas, susijusias ne tik su išpuoliu prieš Pasaulio prekybos centrą, bet ir su kitais įvykiais — nesvarbu, ar jie išsipildė, ar ne. Šis sumanymas nebuvo naujas, — Didžiosios Britanijos ateities spėjimų biuras buvo įsteigtas dar 1957 m. Per pirmuosius metus biuras gavo daugiau kaip tūkstantį pranešimų apie galimus įvykius.
Tačiau, nors kai kurie spėjimai pasitvirtino, po kelerių metų biuras buvo uždarytas. Šis sumanymas neišvengiamai kelia keletą įdomių klausimų. Jo entuziastai tvirtina, kad žmonėms pasidalijus savo nuojautomis ir visuomenei į jas įsiklausius galima išvengti siaubingų nelaimių. Jeigu atsižvelgtume į visus įspėjimus ir nurodytu laiku pasiliktume namuose, nebebūtų jokių siaubingų nelaimių. Kita vertus, mes niekada negalime iš anksto žinoti, pasitvirtins spėjimas ar ne.
Daugelį abejonių dėl ateities spėjimų pagrįstumo sukelia tai, kad jie nepaaiškinami logiškai. Kai kurie specialistai teigia, kad daugelį ateities spėjimų lemia aplinka, įpročiai, žmogaus prigimtis ir numanomos galimybės. Instinktas, intuicija ir sveika nuovoka gali būti ne mažiau efektinga už slaptą informaciją. Yra teorijų, teigiančių, kad kai kurie realistiški sapnai gali tapti tikrove dėl paprasčiausio atsitiktinumo.
Pasak dr. Ričardo Vaismano (Richard Wiseman), jei kas nors susapnuoja dūžtantį lėktuvą, paskui atidžiai sekdamas naujienas per palyginti trumpą laiką būtinai randa pranešimą apie tokį ar labai panašų įvykį žiniasklaidoje. Lėktuvų katastrofų tyrinėtojai remdamiesi tuo, kad keleivinių lėktuvų avarijų, kuriose žūsta žmonės, skaičius labai nedidelis, su tokiu požiūriu nesutinka.
Žmonės šiuos, kaip ir kitus paslaptingus įvykius, interpretuoja taip, kaip jiems patogiau, tačiau vis dėlto yra tokių ateities nuojautos atvejų, kurie išties įspūdingi. Jeigu kas nors įspėtų mus prieš atsitinkant nelaimei, dauguma skeptikų prikąstų liežuvius.