Pati didžiausia, esminė pasaulio ir Visatos istorijos paslaptis — nuo ko viskas prasidėjo? Nepaisant menkų mūsų žinių, mokslas vis dėlto atskleidžia kai kurias kosmoso paslaptis. Nors duomenų negausu, mokslas jau nustatė, kad viskam pradžią davė sprogimas. Didysis Sprogimas.
Maždaug prieš 15 mlrd. metų įvyko milžiniškas sprogimas. Tankiame besiplečiančiame debesyje, neįtikėtiname trilijonų laipsnių karštyje susiformavo materija ir antimaterija. Mažiau kaip per vieną šimtatūkstantąją sekundės dalį Visata išsiplėtė daugiau kaip šimtą kartų. Materijos buvo sukurta daugiau negu antimaterijos; pradėjo formuotis pagrindinės fizinės dalelės. Visata tebebuvo tiršta, labai įkaitusi, tačiau vėstanti radioaktyvi plazminė medžiaga. Po sekundės Visatos temperatūra pasiekė 10 mlrd. laipsnių pagal Kelviną. Procesas tęsėsi, paprastųjų dalelių greitis lėtėjo, prasidėjo sudėtingesnės reakcijos.
Nuo sprogimo pradžios praėjus maždaug trims minutėms temperatūra nukrito iki milijardo laipsnių. Prasidėjo branduolinė sintezė, kurios metu susidarė deuteris — izotopas, žinomas kaip sunkusis vandenilis. Paskui deuteris virto tričiu, o šis — helio branduoliu. Toliau vėstant temperatūrai susiformavo paprastojo vandenilio atomai. Per tolesnius 300 000 metų susidarė helio atomai. Per tą laiką išsiplėtusi Visata atvėso iki 10 000 laipsnių pagal Celsijų. Radiacijos lygis taip pat sumažėjo, šviesa atsiskyrė nuo materijos. Pagaliau per 15 mlrd. metų Visata tapo tokia, kokia yra dabar.
Nors Didžiojo Sprogimo teorija tėra grindžiama daugelio tegu ir žymių kosmologų bei astronomų prielaida, moksliniai atradimai ją patvirtina. Naujų įrodymų pateikė ir neseniai padaryti atradimai. NASA palydovas COBE užfiksavo kosmines mikrobangas, sklindančias iš tolimųjų Visatos pakraščių. Tai, kad šių mikrobangų struktūra panaši, leidžia atkurti mokslu įrodomą Visatos raidos modelį. Nedideli temperatūros skirtumai visuose trijuose tolimuose Visatos taškuose taip pat padėjo patvirtinti ankstesnes mokslininkų teorijas apie tai, kas vyko kosmosui vėstant. Įvairūs raidos tyrimai skirtingos temperatūros taškuose leidžia atkurti, kas vyko po Didžiojo Sprogimo.
1995 m. birželį NASA mokslininkai, dirbantys observatorijoje Astro-2, aptiko deuterioolimiausiuose Visatos taškuose. Tai leidžia manyti, kad tokių elementų egzistavo iš karto po Didžiojo Sprogimo. Taip pat ir per teleskopą Hubble astronomai galėjo giliau įsiskverbti į Visatą ir nustatyti, kokios substancijos joje vyravo anksčiau. Nauji atradimai paprastai iškelia naujų klausimų ir verčia tikslinti senas teorijas. Vienintelis dalykas, dėl kurio galime būti tikri, yra tai, kad Visata ir toliau plečiasi,— taigi Didysis Sprogimas dar nesibaigęs. Tai, kad šis procesas tebesitęsia, ir vis didėjančios galimybės tobulėjant stebėjimo įrangai prasiskverbti į tolimiausius Visatos pakraščius leidžia tvirtai tikėtis, kad sužinosime, nuo ko prasidėjo Visatos plėtimasis.
Kadangi esame protingos gyvybės formos atstovai, mums norisi tikėti, kad galėsime moksliškai nustatyti, kaip atrodė Visata prieš atsirandant laikui ir erdvei. Tačiau kol kas nė vienas mokslininkas nedrįsta teigti, kas buvo prieš įvykstant Didžiajam Sprogimui. Religingi filosofai teigia, kad viskas turi turėti priežastį ir mūsų neišmanymu remiasi teigdami Dievo egzistavimo įrodymą. Kiti teigia, kad ne visiems įvykiams reikalingas katalizatorius, o kadangi įžengiame į visiškai nežinomą sritį, gali būti, kad čia įprastiniai Visatos dėsniai negalioja.
Šiaip ar taip, tai veikiau filosofijos, o ne fizikos ar chemijos mokslų tyrimo objektas. Vienintelis dalykas, kurį mums gali pasakyti mokslas, yra tai, kad visa, kas mus supa, sudaryta iš dalelių, kurios atsirado iš vienos, mažesnės už atomą dalelės per sprogimą, įvykusį prieš 15 mlrd. metų. Visa kita tebėra paslaptis.
