Po trijų dienų, kai mes patalpinome paveikslėlį tinklapyje, mes gavome serija labai keistų faksų iš karinių pajėgų. Faksuose minima apie įrengimą žinomą kaip „Sky Station“. Ar kas girdėjote apie „Sky Station“? Taigi ta įranga viršuje – kažkas panašaus į orbitine platforma. Mes priiminėjome faksus gyvai iš tos „Sky Station“. Dieną o gal dvi. Mes pagalvojome kad tai negerai. Tada dėl tų faksų nusprendėme kreiptis į atitinkamas karines tarnybas.
Pirmiausiai mes paskambinom į Fort Monmouth, tada į Langley oro pajėgu bazę. Visi atrodė nustebę: „Ko jūs mums skambinat?“. Mes sakom – kad mes gaunam žinutes iš palydovo, kad jis tuoj nukris, komunikacijos sistemos genda.
Pagaliau mums pavyko susirišti su suinteresuotu asmeniu. Tai buvo pulkininkas James. Jis paskambino tuo momentu kai lipau į automobilį – „Misteri Shulmanai, prašau įslaptinti šias žinutes, neduokite jų niekam matyti, mes jomis pasirūpinsime.“ Kaip tik karines pajėgos kuo užsiima, viskas staiga pasidaro slapta.
Kita diena į mūsų patalpas buvo įsiveržta. Paradinės durys išdaužtos, visur stiklo šukės, mūsų kompiuteriai ir dokumentai konfiskuoti. Mano ofisas – betvarke. Tai buvo kažkas baisaus. Visi darbuotojai klausė: kas atsitiko?
Aš turėjau tuos faksus savo lagamine. Ko gero nepalikdamas jų darbe aš pabloginau situaciją.
Kita vertus jei juos būtų radę, būtų mus areštavę. Tai buvo aukščiausio, penkto lygio slaptumo informacija. Mes neturėjome jų matyti ar net žinoti, kad toks dalykas kaip Sky Station egzistuoja. Bet atsitiktinumo dėka mes tapome liudininkais, kad egzistuoja orbitine DSP (Defence Space Platform – Gynybinė kosminė platforma), pavadinta Sky Station, kuri veikia branduoliniu pagrindu ir įrengta branduoliniam ginklui. Žinojom, kadangi tai buvo parašyta tose faksuose.
Tai nelabai maloni situacija. Kai mes dabar, prie Šalto karo pabaigos, sudarę sutartį kurioje – jokių branduolinių ginklų ore ar kosmose, bet štai, mes turim slaptai patalpinta 60-tais ar 70-tais, ar 80-tais kosmose branduoline platformą iš Žvaigždžių karų serijos – SDI – Kosminė laboratorija branduoliniam ginklui.
Taigi dabar mes ne tik turėjome pirmame tinklapio puslapyje patalpinta Roswell-o Lėkštę su prierašu apie ateivių technologijas perduotas į AT&T rankas, bet ir labai svarbių aukščiausio slaptumo lygio dokumentų, pasakojančių apie Sky Station.
Ta savaite mes turėjome lankytojų iš Kariniu Oro Pajėgu ir Specialiu Tarnybų. Jie atėjo ir klausinėjo mus. Jie atliko su manimi trečio lygio tardymą. Mes nenorėjome kad tai būtų daroma matant mūsų pirkėjams, kai jie pirko kompiuterius ir serverius. Taigi aš paprašiau užimti ofisus pirkėjams nematomoje vietoje. Manęs klausė visko, pradedant nuo batų dydžio, kada gimiau, mano tėvų, seneliu vardus, kada jie atvyko į šalį, vairuotojo pažymėjimo numerių. Ta patį ką jie darė su manimi, darė ir su mano darbuotojais.
Mes buvome išsekę, niekas nesuprato kas darosi, tačiau vietoje bėgimo nuo nemalonumu, mes priėmėme sprendimą kad mes ne tie kas atsitraukia. Ne tie kurie bėga slėptis. Mes jautėm, kad tarp abiejų istorijų yra ryšys. Vietoj to, kad viską išimti iš mūsų tinklapio, mes patalpinom nuotrauka į specialų tinklapio skyrių, padarydami mūsų tinklapyje kita tinklapį, ir pavadinome jį American Computer Company Special Investigation (Specialus ACC Tyrimas). Štai kas atsitinka kai tu užaugi New Jersy-je.
Mes dar užpylėme druskos ant žaizdos: „Kai kas sako, kad ateiviu technologijos buvo rastos NSO kuris sudužo Roswell-e 1947 metais. Labai dramatiška. Ar ne? Ar US karines pajėgos atrado kažką keisto dykumoje prie Albuquerqu-e, New Mexico? Ar jie pakeitė žmonijos istorija? Ar buvo tranzistorius viena iš ateiviu technologijų?
Mes bandėme būti išradingi, ir tinklapio pakraštyje įdėjome nuotrauka, o po ja navigacinę panelę – produktai, katalogas, tech. pagalba, Rosswell-as 1947, pagalba. Paspaudus Roswell-as 1947, jus būsite nukreiptas į tą naują tinklapį, kuris žinoma neįtikėtinai išaugo. Mes apytiksliai suskaičiavome apie 9000 žinučių ir temų pavadinimu išsaugotų tame tinklapyje. Pradėjome tinklapi su vienu interneto serveriu ir po to turėjome prijungti 5 serverius. Šiuo metu mes naudojame viena iš mūsų super serveri kuris susideda iš keturių Pentium XEONu grupių ir trijų skirtingu serviso nešėjų kartu su begale kitų komunikacinių įrenginių, kad viską išlaikyti.
Mes turėjome apie 3 – 3.5 milijonus vizitų į mūsų tinklapį. Įvairūs žmonės. Ne tik išsilavinę, su plačiu požiūriu. Vaikai iš koledžo, karininkai, žmonės iš kitu šalių, kaip Irano…. Rimtai, mes galim atpažinti iš kurios šalies lankosi tinklapyje. Aš net nežinojau kad Iranas turi internetą.
Taigi mūsų istorijoje, mes akcentavome kelias mintis: viena jų buvo ta, kad buvo kažkoks ryšys tarp vyriausybės ir AT&T. To pasekoje viskas baigėsi tranzistoriaus atradimu. Aš užsiminiau, kad užaugau prie Bell Laboratorijų, taigi žinojau, kad kažkas buvo keista apie ta tranzistorių. Aš asmeniškai pažinojau Bill Shockley. Bill Shockley nebuvo toks stiprus jis buvo: – „nesupratingas“. (vertimas iš originalo pažodžiui. Vert. pastaba) Jis jokiu būdu negalėjo išrasti tranzistoriaus.
Tranzistoriaus simbolis yra sudarytas iš trijų daliu: teigiamos, teigiamos ir neigiamos: ar neigiamos, neigiamos ir teigiamos… silikono dioksidas sujungtas su Arsenu ir Boru. 1947 metais jungti medžiagas su boru ne buvo paprasta. Tam reikėjo tokios įrangos kurios net Bell Lab. 1946 metais neturėjo. Ta įrangą turėjo kita laboratorija – Lawrence Berkeley. Tačiau net turint tą įrangą, tranzistoriaus atradimui reikėtų tūkstančių valandų.
Pažiūrėjus į praeitį, AT&T įrodinėjo, kad vieną dieną „genijus“ Bill Shockley dirbo su lygintuvu – jis pažiūrėjo į jį ir pastebėjo neįprastas jo savybes. Bingo! Tranzistorius išrastas. Jis jį išrado. O du kiti „genijai“ Dr Bardeen ir dr.Brattain paliudijo, kad padėjo tranzistoriaus išradimui. Jie abu sakė: „O taip, aš prisimenu vyrukas vardu Case kalbėjo apie tranzistorius dar 1931, ir aš žinojau kad mes juos turėsime.“
Tai ir yra tranzistoriaus istorija iš AT&T. Tranzistorius buvo atrastas daktaro Shockley gruody 1947 -ųjų. Ar kas tiki šia istorija?…. Aš irgi netikiu. Ir aš žinojau, kadangi tranzistoriaus projekto administracinis vadovas buvo Jack Morton – vyras kurio namuose aš likdavau nakvoti ir eidavau kitą dieną į mokyklą. Jo sūnus buvo mano klasiokas ir draugas.
Jack Morton dažnai komentuodavo ta faktą, kad labai apmaudu, kad tie trys idijotai gavo visus nuopelnus už tranzistorių, o jis – ne. Ir aš visada stebėdavausi, kadangi jis ir pats neturėjo jokiu sugebėjimu ir galimybių išrasti tranzistorių. Jis buvo puikus žmogus – jis išrado lempa radijo siųstuvui, artimos erdves triodą ir kitokius dalykus apie kuriuos Shockley tik kalbėdavo. O Nobelio premija gavo Shockley. Profesinis pavydas?
Bet kuriuo atveju, per visa mano jaunystę aš tikėjau, kad tranzistorius atėjo iš vyriausybinio projekto ir jie tik slėpė iš kur jis kilęs. Iš kurio projekto, aš nežinojau, kol į mano draugo, konsultanto rankas ne papuolė Laboratorijos Knyga.
Aš girdėjau daug apie Roswell-a savo gyvenime ir aš skaičiau Blue Project knygas. Skaičiau daug Berlitz‘o knygų kaip ir t.t., bet aš netikėjau tais dalykais. O dabar aš užstrigau su šita informacija, išpūčiau šita neženklia istorija. Na ne taip neženklia, kad Karines Pajėgos nepamatytu ir ne apsilankytu.
Sekantis dalykas, – radijo šou vedėjas Art‘as Bell‘as atsiunčia mokslinę reporterę Moulton Howe pas mane į ofisą. Ji norėjo atvykti, nes turėjo įsitikinti, kad į mūsų ofisus buvo iš tikrųjų įsilaužė. Graži moteris, labai išsilavinus, pasirodo mano ofise su diktofonu. Aš pavargęs….. savaitės nebuvo lengvos ir mes vis dar rinkom stiklo šukes iš visu pakampiu. Ji pamato sudaužyta langa kuri mes uždengėme su uždanga apsaugoti patalpas nuo vėjo. Ji įrašo mūsų pokalbį apie visa tai. Aš badžiau nupiešti kuo spalvingesni vaizdą, bandžiau nupasakoti kas čia darosi, o ji kalba apie kita istorija. Po to aš išgirstu mano interviu per radijo laida „Dreamland“.
Kita diena mes gavome apie 3000 telefono skambučių nuo žmonių, kurie norėjo pamatyti mane personaliai, papasakoti man apie Roswella. Mes gavome paštu ir el paštu kartu paėmus 10000 laišku. Viename iš mūsų tinklapių internete, lankytoju skaičius pašoko nuo 2000 iki tiek, kad saito savininkas atsisakė laikyti ta tinklalapį. Tuo metu supratome, kad tai yra ne atsitiktinis susidomėjimas. Todėl mes nusprendėme pasekti visą šitą istoriją. Kaip ji susijusi su Roswell-u. Mes nusprendėme kad Roswell-o istorija aiškinsimės kiek galėsime. Taip ir darome jau kelinti metai.
Taigi mes išsiaiškinome kad dr.Morton‘as mirė, kad jis buvo vienas iš tu kelių kurie žinojo tikra istoriją apie tranzistorių AT&T kompanijoje, neskaitant Billo Shockley kuris niekada neprabiltų, nes tai reikštų, kad jis turėtų atiduoti Nobelio premija. Daktarai Bardenas ir Brattainas ir Kilby mirė taip pat.
Atrodė, kad dr Mortonas buvo labai nusiminęs ir piktas dėl viso to AT&T dalyko. Kartą 1972 metais jis buvo rastas be sąmones savo P18 – sportiniame Volvo kuris degė dėl niekam nežinomos priežasties. Visa jo gimine – mano draugai dėl to buvo labai nusiminę.
Mes nusprendėme pasiteirauti AT&T ar nėra kokio ryšio tarp tu įvykiu ir galimo dr.Mortono migracijosį Japonų firmas. Mes susisiekėme su AT&T saugos tarnyba.
Antros dalies pabaiga
Autorius: Šaulys
Atsiųsk savo pasakojimą ir tu. Pasidalink juo su apiemistika.lt skaitytojais. Siūlyti straipsni
