Dešimtmečiais oficialus Stonhendžo vadovėliai buvo pilni įdomiausiu faktų, skaičių ir teorijų apgaubiančių viena pasaulio žymiausių priešistorinių monumentų. Ko blizgančios brošiūros nemini, tai sisteminio 4000 metų senumo akmeninio apskritimo restauravimo per visą 20-tą amžių. Restauracijos buvo laikomos paslaptyje ir didelis procentas poilsiautojų sėdinčių savo viešbučiuose Londone, planuodami kelionę prie monumento, neturi jokio supratimo kad jie negauna “pilno pasakojimo“.
Tai yra viena iš tamsiųjų paslapčių apie kuria archeologai nenori kalbėti: tai ta diena kai jie pakvietė statybininkus į Stonhendžą, perstatyti vieno žymiausiu senoves monumentų Britanijoje, taip kaip jie norėjo kad atrodytu.
Šitas paveikslas rodo, kaip darbininkai dirba restauruodami 1901 metais. Tai kas pakeitė Stonhendžo išvaizdą – tai toli gražu ne panašu į dabartinius aprašymus. Tai reiškia, kad brangakmenis Britanijos senoves palikimo karūnoje – ne toks kaip jis atrodo. Dauguma lankytojų iš tikrųjų šiandien mato tai kas siekia ne daugiau kaip 50-tus metus.
Nuo 1901 iki 1964 metų dauguma akmeninio apskritimo dalių buvo restauruota per kelis kartus, kas paliko archeologų kalba 20-to amžiaus industrijos produktą.
Tačiau pažymėtina kad informacija “praleista” turistų vadovuose ir info. telefonuose kurie naudojami viduje Stonhendžo. Ta pačią temą pratęsiant beveik visas Avebury akmenų apskritimas buvo perstatytas 1920 metais.
Atskleidimas tikrų Stonhendžo faktų glumino archeologus. Apsaugoti archeologinį paminklą, istorinį monumentą, tai perrašyti oficialu vadovą. Dave’as Bachelor’as, anglų istorinių paminklų senjoras – archeologas, sakė, jis asmeniškai perrašys oficialų vadovą – “detales buvo išmestos 60-tais”,- pripažino jis – “Bet laikai pasikeitė ir mes dabar tikim, kad svarbi Stonhendžo dalis privalo būti atskleista”.
Kembridžo universiteto archeologijos aktyvistas ir vedantysis Stonhendžo autorius Christopheris Chippindale’s pripažino: “Ne daug iš to ką mes matom Stonhendže nebuvo paliesta kažkuriuo būdu”. Istorijos tyrinėtojas studentas Brian Edwards kuris neseniai išsiaiškino, kad Avebury Monumentas buvo visiškai perstatytas, rado retus paveikslus, kuriuose restauruojamas Stonhendžas. Jis pasakė: “Susidaro įspūdis, kad Stonhendžas buvo išvalytas nuo istorijos. Per ilgai žmones buvo laikomi tamsoje apie Stonhendžo restauravimo darbus. Aš nustebęs kiek nedaug žmonių apie tai žino. Puiku jei nauja knyga ateityje galėtu papasakoti tikra istorija”.
Milijonas lankytojų per metus yra priblokšti, kai jie mato kita amžių, primityvią technologiją, raumenų jėga kuri turėjo būti įkinkyta velkant akmenis – milžiniškus monolitus ir pakeliant juos Salisburio aikštelėje. Žmones priblokšti tos istorijos apie keistai dvasinę vietovę….žmonijos pirmą kompiuterį, stovinčiu akmenų ir absoliučiai tikslių plokštumų, stebuklingai ir paslaptingai sutampančių su dangumi virš galvos.
Bet dabar viskas linksta visiškai kita kryptimi nuo žymiosios archeologines kontraversijos. Susidomėjimas parodytas istorijos tyrinėtojo Brain‘o Edwards‘o ir vietinio dienraščio: brošiūros bus perrašytos įterpiant “pamirštuosius metus“. Metus, kada kariuomenes karių komandos sėdėjo ant žymiųjų šlaitų, tam kad pastatyti akmenis į vietą, atitempti milžiniškus svorius į savo pozicijas, pakeisti nukritusius akmenis kurie vieną kartą buvo padėti ant milžinišku akmenų viršaus.
Misteris Edwards‘as piktinasi, kad archeologinis paminklas 20-tais, 30-tais metais buvo perstatytas marmelado milijonieriaus Aleksanderio Keilrio. Jis sako: „Ką mes dabar matome tai 20-to amžiaus landšaftą kuris gali būti kad kažkiek panašus į tą, kas buvo Stonhendžas tūkstančius metu atgal. Tai yra greičiau industrijos nei priešistorinis palikimas. Tai ką mes manėme, kad amžių senumo iš tikrųjų tik 50-ties metų“.
Archeologijos terminais, vadovų perrašymas reiškia dinamitą. Atsakingi už Anglišką paveldą tautos įpareigoti žmones atskleidė: “Tamsios jėgos buvo įdarbintos 70-tais metais kai buvo priimtas sprendimas „pamiršti“ informaciją apie restauravimo darbus, ir dabar laikas visa tai pakeisti“.
Restauravimas ir atstatymas
Pirmasis žinomas Stonhendžo restauravimas įvyko prieš 100 metu. 1901, kai restauravimo darbai prasidėjo, laikraštis „Times“ viename iš straipsnių reiškė dideli nepasitenkinimą darbais. Bet pirmasis “restauravimo” etapas griaudėjo į priekį nežiūrint į to laiko stiliaus guru John‘o Ruskin‘o nepasitenkinimo – „restauracija yra melas“ – sakė jis. Nežiūrint į tai restauravimas tęsėsi 1919, 1920, 1958 ir 1964. Christopher’is Chippindale’is, Kembridžo Universiteto Archeologijos ir Antropologijos muziejaus kuratorius, autorius kurinio ‘Stonhendžas’ pripažįsta: Beveik visi akmenys buvo kažkuriuo būdu pastumti ir jie stovi betone.”
Akmuo buvo ištiesintas ir pasodinti į betoną 1901 metais. Šeši kiti akmenys 1919 ir 1920, kiti trys 1959 ir keturi 1964. Taip pat buvo iškastas Altoriaus akmuo ir Trilithon‘o perstatytas 1958.
Knyga – vadovas ‚Stonhendžas ir Kaimyniniai monumentai‘, ir audio turas aplink Hendžą nutyli bet koki restauravimą 20-tam amžiuje. Tik 18 puslapyje yra lengvas užsiminimas…. „Keletas gulinčiu ir nukritusiu akmenų buvo ištiesinti ir pakelti.“ Bet net tas oficialus vadovas neužsimena apie didžiules restauracijas.
Viršuje yra Stonhendžo piešinys 1835 metai. Ir visiškai kitas vaizdas šiandiena.
Kodėl John‘o Konstable piešinys 18 ir 19 puslapiuose atrodo toks skirtingas (minėto vadovo), nuo to kuris buvo 28 ir 29 puslapyje. Priežastis: dėl to kad krūva restauravimo darbu buvo atlikta tarp paveikslėliu padarymo. Jei kas butu papuolęs prie akmenų ilgų karštų vasarų laiku nuėmus juodžemio sluoksnį butų įmanoma pamatyti betoną kuriame sėdi didžioji dalis akmenų. Paslapčiai būti atskleistai pavojus dabar sumažintas, kadangi neleista artintis prie akmenų.
Yra įdomu kaip įvyko kad tokio lygio kaip pasaulinio monumento, Stonhendžo akmenų perstatymas, masyvi rekonstrukcija buvo nepastebėta. Šiandien yra reta, kad kas bent kiek užsimintų apie istorinio monumento rekonstrukcijas. Žmones lyg turi tikslius nurodymus, kurie yra tikslai vykdomi, taip kaip kazino internete, kur nėra vietos nesusipratimams. Jei rekonstrukcija butu minima, tai tik pridėtų Stonhendžui istorinę vertę.
Mūsų paveikslai aiškiai parodo rekonstrukcijos procesą. Kai kurie paveikslai atrasti Chipindale ir buvo panaudoti koreguotam jo knygos leidinyje. Daugelis paveikslų nuo to laiko buvo prarasti. Kiti buvo rasti Mr. Edwards‘o kuris atjungė vadovus nuo laiko kai Stonhendžas buvo nesigėdijo savo praeities.
„Naujiena yra sensacinga“ – sake Mr. Edvrdsas, nusipelnęs Vakaru Anglijos studentas – „Kartą kai aš supratau kiek darbo buvo padaryta, aš buvau nustebęs sužinojęs, kad niekas iš ne vietiniu gyventoju nežino apie restauracijų darbus per paskutiniuosius 100-tą metų. Aš visada galvojau jei žmonės skiria laiko atvažiuoti į Stonhendžą iš užsienio tai jie verti išgirsti tikrą istoriją.“
Ištrauka iš „The Western Daily Press“ 8/01/2001. Paveikslai ir nuotraukos gautos dėka Wildshire Archeologijos Draugijos ir Christoper‘io.
Autorius: Šaulys
Atsiųsk savo pasakojimą ir tu. Pasidalink juo su apiemistika.lt skaitytojais. Siūlyti straipsni