Šiais laikais labai dažnai moterys gražina savo figūras silikono implantais, nusisiurbia nereikalingus riebalus, ar pasitempia veido odą. Ir viskas tik dėl grožio. Tačiau vos išgirdę apie seną kinišką tradiciją – kojų rišimą, negalime patikėti, kad moterys kęsdavo didžiulį skausmą tik tam, kad atrodytų gražesnės ir patrauklesnės. Bet ar pėdų rišimas ir plastinės operacijos tikrai taip stipriai skiriasi?
Yra ne viena legenda kuria bandoma paaiškinti iš kur kilo pėdų rišimo tradicija. Tačiau aiškaus atsakymo taip ir nėra. Žinoma tik tiek, kad prieš tūkstančius metų šią tradiciją pradėjo Kinijos elitas. Ir tai buvo gerbūvio ženklas. Tačiau šią tradiciją perėmė ir paprasti Kinijos gyventojai. Netrukus pėdos buvo rišamos tam, kad mergaitė galėtų ištekėti.
Surišta pėda kinei moteriai reiškė idealią išvaizdą. O būnant motina ir nepasirūpinti savo dukra surišant jai pėdas reiškė, kad mama mergaitei nelinki ištekėti, nekalbant apie santuoką su jaunikiu iš aukštesnio socialinio sluoksnio.
Pėdų rišimo procesas buvo ilgas ir skausmingas. Pirmiausia, iki penkerių metų mergaitei buvo sulaužomi kojų pirštai, kad juos būtų galima palenkti po pėda. Tuomet pėdutės buvo subintuojamos audiniais, kurie neleisdavo kojai augti. Infekcijos rizika buvo didžiulė, o pėdos turėjo būti prižiūrimos visą laiką. Aukštesnio socialinio sluoksnio mergaitėms pėdų rišimas ir perrišimas buvo kasdienė rutina. Tačiau neturtingų šeimų mergaitėms pėdos buvo perrišamos vos porą kartų per savaitę.
Nenuostabu, kad infekcijos, sužeidimai ar įaugę nagai nebuvo jokia naujiena. O viena iš tokių sužeidimų pasekmių kartais būdavo net mirtis. Tačiau tos mergaitės, kurios išgyvendavo tokius skausmus, nebegalėjo normaliai vaikščioti visą likusį gyvenimą.
Nors nuo pėdų kaulų sulaužymo praeidavo ne vieneri metai ir jos galiausiai sugydavo, net paprastas vaikščiojimas merginoms tapdavo didžiausia kančia. Paprasti darbai, kaip šeimininkavimas namuose ar derliaus nurinkimas laukuose buvo didžiausi merginų košmarai.
Dėl vienokios ar kitokios priežasties, surištų pėdų mada tęsėsi daugiau nei tūkstantį metų. Kai kuriems vyrams maža, visuomet batuose paslėpta pėda atrodė seksuali. Kitiems patiko siūbuojanti moterų eisena, kuomet jos eidavo remdamosi ant kulnų, kad kuo mažiau svorio remtųsi į pėdos priekį. Kiti susijaudindavo liesdami nuogą moters pėdą.
Buvo ne vienas būdas įgyvendinti seksualines fantazijas, susijusias su surištomis pėdomis. Čingų dinastijos laikais buvo išleistas leidinys, kuriame buvo pavaizduoti 48 būdai, kaip glamonėti tokias pėdas.
„Aš nenorėjau turėti tokių pėdų, tačiau visas kaimas man liepė jas susirišti. Tad taip ir padariau,“ pasakojo 79 metų Wang Lifen, dar viena Liuyicun kaimelio gyventoja. Wang yra tik viena moteris, iš milijardo kinių, kurios visą gyvenimą gyveno su tokia kančia.
Tikima, kad XIX amžiuje beveik visos aukštesniosios klasės moterys turėjo tokias pėdas.
Oficialiai pėdų rišimas buvo uždraustas 1912 metais, nors nemažai šeimų savo dukrų kojas rišo slapčia. Šiandien dar galima rasti moterų, kurios turi tokias pėdas. Jos yra ne tik tūkstantmetį trukusios tradicijos gyvi pavyzdžiai, tačiau dar iki šiol dalijasi ir savo patirtimi.
“Aš negaliu šokti. Negaliu normaliai judėti. Labai to gailiuosi,” naujienų agentūrai Reuters teigė Zhou Guizhen ir 93 metų Lim Siew. Tokių moterų skaičius mažėja, baigiasi ir jų kančios. Tačiau ar nereikėtų atsigręžti į šiuolaikinę visuomenę?
Yra lengva pasakyti, kad silikoninės krūtinės ir riebalų nusiurbimas yra toli gražu ne tas pats, kaip pėdų rišimas. Tačiau tiek šiuolaikinės grožio operacijos, tiek senovinis pėdų rišimas turi tą patį motyvą: visuomenės spaudimas, socialinis pripažinimas ir spindintis geresnės ateities garantas.
Ironiška, tačiau atrodo, kad net ir po tūkstančio metų mes tikime, kad geras ir lengvas gyvenimas yra susijęs su nenatūralia išorine išvaizda.
Nu nx buciau nusisoves nukrites nuo olos uzsimuses bet tokiu nesamoniu su savo pedom nedaryciau 🙁 (jei buciau mergina kinė)
mazu mergaiciu niekas neklausdavo, pririsdavo prie lovos ar prie kedes ir „tvarkydavo“ pedas, ir taip diena is dienos. salia visada budavo vyresne moteris, kuri priziuredavo, kad mergaite neatsiristu tu pedu. Teko skaityti keleta romanu apie tu laiku Kinija, kokius kosmarus, kokius skausmus, infekcijas ir nepatogumus isgyvendavo tos mergaites ir moterys..tai yra tiesiog kraupu.
O tai silikonus kišti į krūtis nežalojimas? O ant aukštakulnių vaikščioti, kai deformuojasi kojos – ne? Ne taip toli mes jau esame nuo šių moterų, pavaizduotų nuotraukose.