Pagrobimas ralio trasoje

1978 metais buvo organizuotas Pietų Amerikos ralis. Naktį į rugsėjo 23 ralio dalyviai Karlas Aseveda ir Migelis Anchelis Moja automobiliu „Citroen G S-1220″ važiavo keliu į vakarus nuo Argentinoje esančio Šalinos de Pedro miesto, kai už savęs pamatę ryškią šviesą. Jie pagalvojo, kad tai kitas ralio dalyvis ruošiasi juos lenkti. Nors Karlas, tuo metu buvęs už vairo, važiavo maždaug 100 km/h greičiu, jis nusprendė netrukdyti priešininkui ir pasidavė truputį į dešinę.

Staiga visas automobilis tarsi prisipildė šviesos, jis nustojo klausyti Karlo, atitrūko nuo plento, pakilo 2 m virš kelio ir toliau kilo. Migelis vėliau papasakojo: „Po to viską aplinkui ėmė gaubti geltonas rūkas, aš viską aplinkui mačiau tarsi iš šalies, iš kažkur toliau. Tuo pačiu metu pasidarė visiškai tylu, nesigirdėjo jokio garso. Pažvelgiau į Karlą. Jis sėdėjo nejudėdamas, sustingęs, tarsi suakmenėjęs. Staiga šviesa pasidarė dar ryškesnė, šiame akinančiame švytėjime nebemačiau nieko, netgi savo paties rankų“.

Po to, sprendžiant iš visko, abu lenktynininkai nebeteko laiko pojūčio ir nustojo suvokti tai, kas vyksta. Jie atsigavo tik tada, kai pajuto stiprų stumtelėjimą – tada suprato, kad automobilis vėl atsidūrė ant plento. Toliau pasakojo Karlas: „Geltonas rūkas ėmė sklaidytis, šviesa – silpti ir tarsi tekėti lauk iš automobilio salono į išorę. Per langą dešinėje pusėje nuo automobilio viršuje pamačiau geltonos šviesos stulpą, kuris priminė apverstą nupjautą kūgį, kuris tarsi slinko į dangų. Šis spindulys turėjo ryškų pjūvį, nukreiptą į mūsų pusę. Žemiau šio pjūvio šviesos nebebuvo.

Nupjauto kūgio vietoje spindulio skersmuo buvo 2-2,5 m, kūgio pagrinde – 4-5 m, viso šviesos stulpo ilgis – 6-7 m, tačiau jis su kiekviena akimirka trumpėjo. Po kelių sekundžių šviesos stulpas susitraukė ir išnyko, kaip išnyksta iš regėjimo pakeliama scenos uždanga. Dabar mes galėjome matyti, kur buvo sutrauktas šviesos stulpas. Danguje virš mūsų kybojo ovalo formos objektas, šviečiantis silpna baltai-geltona šviesa. Objektas ėmė judėti į vakarus vis didėjančiu greičiu ir palaipsniui išnyko iš regėjimo“.

Nežiūrint į tai, kad šis įvykis juos sukrėtė, Migelis ir Karlas nusprendė tęsti varžybas ir netrukus atvyko į Pedro Lauro miestelį. Paaiškėjo, kad iš Krameno de Patagoneso miesto jie važiavo visa valanda ilgiau, nei buvo numatyta grafike, o nuriedėto kelio skaitliukas rodė, kad jie važiavo 70 km mažiau, nei atstumas tarp šių dviejų miestų. Panašu, kad tai buvo tipiškas pagrobimo atvejis su perkėlimu, kurį įvykdė ateiviai.

Komentuok su Facebook paskyra: