Daugiau kaip metus Birmingemo (Alabamos valstija, JAV) universiteto mokslininkai analizavo iš palydovo atliktas Egipto teritorijos nuotraukas. Kaip prisipažino šio darbo vadovė egiptologe daktarė Sara Parkak (Sarah Parcak), jie net negalėjo įsivaizduoti, koks atradimas jų laukia.
– Negalėjau net įsivaizduoti, kad pavyks Egipte aptikti tiek daug naujų objektų, – pareiškė Sara Parkak vieno interviu metu. – Atrasti naują piramidę – kiekvieno archeologo svajonė. Mes radome jų net 17!
Kaip galima iš kosmoso pastebėti tai, kas slepiasi po smėlio sluoksniu? Pasirodo, egiptiečiai savo namus, šventyklas, kapavietes statė iš molio plytų. Šios medžiagos tankis yra didesnis už smėlio tankį, todėl infraraudonaisiais spinduliais atliktose nuotraukose pasimatė pastatytų objektų, kurie buvo nedideliame gylyje, kontūrai. Dirbtiniame palydove sumontuota įranga leido atskirti mažiau nei metro dydžio objektus.
Iš pradžių kai kurie mokslininkai, o su jai kartu ir Egipto valdžia, skeptiškai pažiūrėjo į tyrinėtojų iš Birmingemo žodžius. Tačiau mokslininkams pavyko gauti leidimą atlikti kasinėjimą prie Sakaros gyvenvietės, kur iš kosmoso buvo pastebėtas nežinomas objektas. Šalia šios gyvenvietės yra senosios Egipto sostinės Memfio nekropolis.
Kasinėjimams vadovavo ta pati Sara Parkak. Po kelių dienų kasinėjimo buvo išsklaidytos visos abejonės – prie Sakaros buvo aptiktos dvi iki tol nežinomos piramidės! Šalies valdžios požiūris į mokslininkų teiginius žymiai pasikeitė.
Tačiau labiausiai archeologus sujaudino kasinėjimai senoviniame Tanio mieste. Iš po smėlio buvo atkastas namas, pastatytas prieš 3 tūkstančius metų. Jo forma visiškai sutapo su ta, kuri buvo matoma iš kosmoso darytose nuotraukose. Tai leidžia teigti, kad infraraudonųjų spindulių pagalba galima ne tik nustatyti vietas, kur po žemėmis yra pasislėpę namai, šventyklos ir kapavietės, bet ir nustatyti jų išvaizdą bei dydį.
Tyrinėtojai iš Birmingemo universiteto įsitikinę, kad nepaprasti radiniai yra tik pradžia, ateityje laukia dar įdomesni radiniai.
– Kol kas mums pavyko aptikti objektus, esančius negiliai nuo žemės paviršiaus. O kiek tokių objektų pasislėpę po gilesniu smėlio sluoksniu! – pareiškė Sara Parkak. – Būtų labai įdomu sužinoti, ar nėra kokių nors statinių po Nilo dumblu. Mūsų darbas dar tik prasideda.
Mokslininkai tikisi, kad jų metodai tinka ne tik Egiptui ir bus panaudoti po žemėmis pasislėpusiems statiniams ieškoti ir kitose pasaulio vietose. Atlikti atradimai žymiai išplečia tradicinės archeologijos galimybes.