Prieš kurį laiką kinai Tibeto sostinėje Lhasoje aptiko sanskrito kalba rašytą rankraštį apie senovės skraidymus. Siekdami kuo tikslesnės informacijos, išversti rankraščio jie kreipėsi į Čandrigarho universiteto mokslininkus Indijoje. Rezultatai buvo neįtikimi.
Daktaras Ruf Reiną paskelbė, jog tai instrukcijos, kaip pagaminti kosminį aparatą tarpžvaigždinėms kelionėms! Tų aparatų skrydžiai grindžiami antigravitaciniu principu ir žmogaus psichinės struktūros jėgos „ja“ bei išcentrinės jėgos, padedančios įveikti gravitacinę trauką, panaudojimu. Indijos jogai jėgą „ja“ vadina „laghuma“.
Ji padeda žmogui levituoti. Rankraštį vertusio dr. R. Reinos žiniomis, tie skraidymo aparatai buvo vadinami „astra“, jais buvo galima visą būrį žmonių pasiųsti į bet kurią Saulės sistemos planetą. Vimanik Prakaranam traktato skyriuose aprašyti dabartinį mūsų supratimą atitinkantys prietaisai: radarai, fotoaparatai, prožektoriai, naudojantys Saulės energiją, ir kt.
Apibūdintas prietaisas, kuriuo po žeme galima aptikti paslėptus objektus: angarus, raketas ar ką nors panašaus. Iš viso traktate aprašyti 32 prietaisai, kuriuos įvairiems tikslams galėjo naudoti minėti skraidymo aparatai. Yra ir įvairių ginklų aprašymų, bet vertėjas jų neatskleidė. Traktate aprašoma, iš kokių metalų ir jų lydinių buvo kuriami skraidymo aparatai, galintys atlaikyti ypač aukštą temperatūrą. Tuose skraidymo „laivuose“ naudoti septynių rūšių lęšiai ir veidrodžiai stebėjimams. Štai „Pindžulos veidrodis“ skirtas apsaugoti piloto akims nuo priešų siunčiamų „velniškų spindulių“. Ten pat iki smulkmenų aprašomas pilotų maistas ir apranga.
Apie senovėje naudotus skraidymo aparatus aptikta ir daugiau rankraščių. Indų Mahabharatos epe aprašoma, kaip dievas Krišna persekiojo priešą Šalvą, padarydamas jo skraidantį aparatą vimaną nematomą, arba kaip sufokusuotu šviesos spinduliu galima sunaikinti bet kokį taikinį. To įrenginio galia apibūdinama kaip „geležinis žaibo smūgis“, nes šviesdamas kaip 10 000 saulių jis sunaikino visą vriši ir andhakų rasę.
Senovinių indų tekstų tyrinėtojas anglas Džonas Berrauzas aptiko aprašymų, kuriuose atlantai (indų vadinami asvinais) skraidė vailiksi skraidymo aparatais, o juos galima buvo naudoti po vandeniu, atmosferoje ar kosminėje erdvėje. Jų būta disko ir cigaro pavidalo. Viename indų epe net minimas vimanų ir vailiski karas… Mėnulyje.
Indijos Haidarabado mieste vyko simpoziumas „Mokslas ir technika senovės Indijoje“ Kalbėta apie nuostabius skraidymo aparatus ir Mohendžo Daro miestą, sudegintą nežinomos ugnies.
Pasak legendų, senovinę indų imperiją Ramą sunaikino nežinomas supergalingas ginklas. Anglų tyrinėtojas Devidas Devenportas, nagrinėjęs senovės indų šaltinius, mano, kad prieš 15 000 metų Mohendžo Darą ir gretimus miestus sunaikino… atominis sprogimas. Tai rodo ant griuvėsių aptikti labai aukštos temperatūros ir galingos smūginės bangos poveikio pėdsakai. Tariamo sprogimo centre keramikos likučiai susilydę, o smėlis virtęs stiklu.
Senuose rankraščiuose minimais skraidymo aparatais ir aprašytais veikusiais prietaisais bei įrenginiais ilgai netikėta. Manyta, kad tai tik padavimai ir legendos. Bet kinai kruopščiai išanalizavo senųjų rankraščių turinį, tad dabar teigiama, jog panaudojo savo kosminėms programoms. Kaip žinoma, anksčiau būta pranešimų, kad hitlerininkai, naudodamiesi panašiais šaltiniais, karo metais kūrė ir bandė diskoskraidžius.